Po keturis metus trukusio R. Kastro valdymo, jo brolis F. Kastro sugrįžo. Šio poelgio priežastis paprasta – valdančiųjų nesugebėjimas sutvirtinti svyruojančio režimo.
Po disidento O. Z. Tamayo mirties bado streike ir Moterų baltais drabužiais demonstracijos Havanoje, šis trumpas R. Kastro valdymas buvo fiasko tiems, kurie buvo perėmę valdymą. Pastaruoju metu Kubos įvykiai ne tik kėlė pasauliui nerimą dėl žmogaus teisių padėties Kuboje, bet ir metė iššūkį šiai policinei valstybei, rašo shadow.foreignpolicy.com
Nesėkmingu R. Kastro valdymo laikotarpiu taip pat nebuvo imtąsi jokių prasmingų ekonominių reformų vykdymo, kad šalis išsigelbėtų iš dabartinio chaoso. Tuo labiau, kad JAV net neketina artimiausiu laiku atidaryti vartų amerikiečių turistams, keliaujantiems į šią egzotišką salą.
F. Kastro pasitraukimas nuo mirties slenksčio turi po žinutę vietos ir užsienio publikai. Kubiečiams buvusio vienvaldžio sugrįžimas reiškia, kad greitu laiku jokių permainų šalyje tikėtis neverta, viskas grįš į savo vietas: nebus jokių laisvių, jokios vilties ir jokios šviesios ateities.
Tarptautinei publikai ši žinia tėra dėmesio atitraukimas – režimas žino, kad pasaulio žiniasklaidoje F. Kastro sugrįžimas nustelbs visą Kubos disidentų ir kovotojų už žmogaus teises veiklą, todėl viskas atrodys gražu ir gerai.
F. Kastro neabejotinai sustipins neišvengiamai silpnėjantį režimą. Žinoma, yra daug pašalinių jėgų, palaikančių šį paskutinį Kubos santvarkos atodūsį, bet net ir jos žino, kad Kubos ateitis priklauso ne praėjusio amžiaus šmėkloms, o žmonėms, norintiems geresnio savo šaliai.
