Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi.
EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.
Siekdama stabilizuoti padėtį ES ieško būdų kaip pertvarkyti Bendrosios žuvininkystės politiką, kurios reforma gali paliesti apie 40 tūkst. ES žmonių.
Žvejų pramonės atstovai dažnai reiškia susirūpinimą dėl „neteisingos“ užsienio konkurencijos ir importo taisyklių.
„Nepriimtina, kad labiausiai pasaulyje reguliuojamas laivynas turi laikytis minimalių ES nustatytų kainų, o neretai prastesnės kokybės importuojama produkcija pardavinėjama ypač pigiai“, – piktinosi Šiaurės Rytų Škotijos žvejų organizacijos atstovas Robertas Stevensonas.
Manšo žvejų sąjungos direktorius Jacques Pichonas priminė, kad nuo 2005-ųjų žuvų kaina krito vidutiniškai 18 procentų.
„Vokietijoje traleryje įdarbinti žmogų kasdien vidutiniškai kainuos 160 dolerių, Senegale – 22 dolerius. Išvadas galite daryti patys“, – padėtį apibūdino jis.
Gamintojai teigia, jog norint konkuruoti su vadinamųjų baltųjų žuvų substitutais ir užsienyje užaugintomis žuvimis, būtinas aiškus produkcijos ženklinimas ir skaidrumas, o tęsiamas bendras rinkos organizavimas turėtų padėti suderinti pasiūlą ir paklausą.
Žvejai nori išsaugoti pašalinimo iš rinkos kainų sistemą. Neradus pirkėjų, norinčių mokėti minimalią ES nustatytą kainą, laimikis pašalinamas iš rinkos, išmokant kompensaciją.
Tačiau Europos žvejams pažeriama ir nemažai kritikos dėl pernelyg didelio ir bereikalingo žuvies išteklių pereikvojimo. Vien Švedijoje 1995-1996 m. buvo išmesti 5 tūkst. tonų menkių.
