Pirmasis kartas, kai skrydžio metu, dėl turbulencijos žuvo žmogus, įvyko 1997 m. „Singapore Airlines“ lėktuve. Tačiau pranešimų apie skrydžių metų įvykusią turbulenciją ir keleivių patirtas traumas vis daugėja.
JAV federalinės aviacijos administracijos (FAA) duomenimis, nuo 2009 iki 2023 m. dėl turbulencijos buvo sunkiai sužeisti 37 keleiviai ir 146 įgulos nariai, ir tai tebėra pagrindinė komercinių skrydžių traumų priežastis.
Skrydžių maršrutai Europoje, pasižymintys didžiausia turbulencija
Naujas turbulencijos stebėjimo svetainės „Turbli“ tyrimas atskleidė, kuriuose Europos maršrutuose yra didžiausia tikimybė susidurti su smūgiais.
Aštuoni iš dešimties maršrutų, pasižymintys itin stipria turbulencija, prasideda arba baigiasi Šveicarijoje, kiti maršrutai driekiasi virš Alpių arba aplink jas.
Norėdama kiekybiškai įvertinti turbulencijos tikimybę, „Turbli“ naudoja sūkurių išsisklaidymo koeficientą (EDR).
Tai standartinis aviacijos turbulencijos matas, kurį naudoja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO).
2024 m. Europoje didžiausia turbulencija buvo pastebėta šiuose maršrutuose:
Nica (Prancūzija) – Ženeva (Šveicarija): EDR 16.07
Nica – Ciurichas (Šveicarija): 15,49
Milanas (Italija) – Ciurichas: 15,41
Milanas – Lionas (Prancūzija): 15,37
Nica – Bazelis (Šveicarija): 15.33
Ženeva – Ciurichas: 15.05
Nica – Lionas: 14.99
Ženeva – Venecija (Italija): 14.78
Lionas – Ciurichas: 14.74
Venecija – Ciurichas: 14.67
„Turbli“ teigimu, bet koks EDR iki 20 laikomas lengvu, o nuo 20 iki 40 – vidutinio sunkumo. Pagal metinį vidurkį nė vienas maršrutas pasaulyje nebuvo pripažintas stipriu (40-60) ar ekstremaliu (80-100), nors kai kurie pavieniai incidentai galėjo peržengti šias ribas.
Nepaisant to, ekstremali turbulencija Europoje yra neįprasta, todėl net ir šie labiausiai turbulentiški maršrutai vargu ar sukels tokių nuostolių, kokie yra pastebimi kitose pasaulio šalyse.
Palyginimui, itin stipria turbulencija pasižymintys pasaulio maršrutai buvo Pietų Amerikoje, kertantys Andų kalnų grandinę.
Labiausiai audringas maršrutas, kurio EDR siekė 24,68, buvo iš Mendozos (Argentina) į Santjagą (Čilė), antrasis – iš Kordobos (Ispanija) į Santjagą, trečiasis – iš Mendozos į Saltą (Urugvajus).
Turbulencija virš kalnų tampa didesnė
Dažniausiai, skrendant virš kalnų, arba esant netoli jų, dėl vėjo sąveikos bet kokiu atveju gali atsirasti turbulencija.
Kai vėjas pasiekia kalnuotą vietovę, jis pradeda kilti aukštyn virš kalnų viršūnių. Tokiu būdu atsiranda oro srautai, kurie aukštyje susiduria su stabilia oro užtvara ir vėl grįžta į žemę.
Aukštos kalnų viršūnės taip pat gali sukelti vadinamąsias kalnų bangas, kurias nulemia horizontalaus oro srauto trikdžiai.
Tokie ekstremalūs oro srovių pokyčiai gali sutrikdyti lėktuvo skrydžio trajektoriją ir sukelti turbulenciją.
Turbulencijos stiprumui įtakos turi ir temperatūra bei drėgmė. Kuo oras šiltesnis ir drėgnesnis, tuo turbulencija gali tapti intensyvesnė.
Ar reikia nerimauti dėl turbulencijos?
Šiuolaikiniai lėktuvai yra sukurti taip, kad net ir ekstremaliausios turbulencijos atveju jie nesugestų. Tačiau to paties negalima pasakyti apie keleivius.
Per visus 2024 m. stebėtus turbulencijos įvykius saugiai prisisegę saugos diržais keleiviai iš lėktuvo išlipo nenukentėję. Rimčiausius sužalojimus patyrė keleiviai ir įgulos nariai, kurie jų nesegėjo.
Be to, ekspertai sutaria, kad dėl klimato kaitos turbulencija stiprėja. Būtent dėl didesnių temperatūros svyravimų ir stipresnių, labiau nenuspėjamų audrų ekstremalūs reiškiniai gali tapti dažnesni.
Jungtinės Karalystės Readingo universitetas prognozuoja, kad iki 2050 m. turbulencijos incidentai bus dvigubai dažnesni.
Aviacijos pramonė deda daug pastangų, kad užtikrintų keleivių saugumą. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) 2018 m. pradėjo vykdyti savo platformą „Turbulence Aware Platform“.
Šios platformos duomenys naudojami pilotų kabinos prietaisuose ir skrydžio planavimo programinėje įrangoje, kad būtų galima geriau numatyti ir išvengti turbulencijos.
Be tokių duomenų, pilotai pasikliauja lėktuvuose esančiomis meteorologinių radarų sistemomis, kad galėtų aptikti ir išvengti turbulencijos zonų.
Jie taip pat realiuoju laiku praneša vieni kitiems, jei maršrute susiduriama su turbulencija.
Nors oro linijų bendrovės ir aviacijos institucijos prisideda prie to, kad skrydžiai išvengtų turbulencijos, vis dar gali būti nepaprastai sunku atpažinti turbulentinį orą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
