Pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) besiruošiančios perimti Švedijos premjeras sieks progreso derybose dėl Turkijos narystės.
Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas pasistengė sužadinti naujas turkų viltis, tačiau taip pat priminė, kad Turkijos narystės klausimas šiuo metu bene labiausiai skiria 27 Bendrijos nares.
"Pamėginsime padaryti viską, kad derybos su Turkija būtų atnaujintos", - teigė F.Reinfeldtas ir priminė, kad derybos su Turkija "Europai turi didžiulę strateginę reikšmę".
Briuselyje šiomis dienomis viešintis Turkijos Europos reikalų ministras Egemenas Bagis kiek anksčiau pareiškė turįs vilčių, kad jau kitos savaitės antradienį, paskutinę Čekijos pirmininkavimo ES dieną, gali būti atidarytas naujas derybų punktas dėl mokesčių sistemos suderinamumo.
E.Bagis pabrėžė, kad Ankara nemažai nuveikė per pastaruosius šešis mėnesius reformų srityje, o taip pat neseniai priėmė teisės aktą, kuriuo išplėstos derybomis besirūpinančio biuro galios. "Manau, kad tai turėtų teigiamai paveikti derybų eigą", - patikino ministras.
Iki šiol derybose su Turkija buvo atidaryta vos 10 derybinių punktų iš 35, ir tik vienas buvo sėkmingai uždarytas. 2005 metais oficialiai prasidėjusias derybas labiausiai stabdo nesutarimai dėl žmogaus teisių užtikrinimo problemų, Ankaros pareigūnų nenoro pripažinti ES priklausantį Kiprą bei atverti savo uostų Kipro laivams ir lėktuvams. Ne mažesnė kliūtis yra ir daugelio Bendrijos valstybių nenoras įsileisti į savo gretas didelę ir gausią gyventojų musulmonišką šalį.
Papildomų rūpesčių Ankaros pareigūnams sukėlė birželio pradžioje vykę Europos Parlamento (EP) rinkimai, kuriuose triumfavo dešiniosios jėgos, tradiciškai skeptiškiau nusiteikusios derybų su Turkija klausimu.
"Žmonės dažnai pamiršta, kad beveik 6 mln. turkų jau gyvena ES ir turi teisę balsuoti. Tai yra daugiau negu daugelio ES valstybių narių gyventojų skaičius", - sakė E.Bagis, griežtai pasmerkęs EP rinkimuose naudotą prieš Turkiją nukreiptą retoriką.
Ministras taip pat paneigė kalbas, kad Turkija gali pasitenkinti "privilegijuota partneryste", kurią siūlo kai kurios ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Austrija. "Arba mes tapsime pilnateisiais ES nariais, arba ne, - nukirto E.Bagis. Pasak jo, "privilegijuotos partnerystės" sąvoka neturinti teisinio pagrindo ir esanti viso labo "filosofiškai prietaringa idėja".
