Ir nors Rusijos pusė apie galimas tokio pobūdžio problemas turėjo žinoti jau senokai, Maskva neslepia susierzinimo išgirdusi, kad projekto įgyvendinimui iškilo grėsmė. Savo ruožtu rusų žiniasklaida, rašydama apie susidariusią situaciją, dažniausiai vartoja žodį „apeiti“: toks sprendimo būdas Rusijai būtų pats priimtiniausias. Briuselis siūlo sugalvoti ką nors protingesnio.
„Galiu pasakyti tiesiai ir nuoširdžiai – „Pietų srautas“ neveiks ES teritorijoje, jeigu viskas neatitiks ES įstatymų“, – susitikęs su Europos Parlamento nariais pareiškė EK Energetikos departamento direktorius Klausas Dieteris Borchardtas. Žinoma, ES teisės aktai nedraudžia koncernui „Gazprom“ tiesti dujotiekį „Pietų srautas“, tačiau dvišaliai susitarimai, kuriuos plėtodama projektą Rusija pasirašė su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Graikija, Slovėnija, Kroatija ir Austrija, prieštarauja ES teisei ir turi būti peržiūrėti, o nepavykus persiderėti – nutraukti.
„Galiu tik patvirtinti mūsų ketinimus veikti konstruktyviai, bet tam prireiks ne mėnesių, o galbūt net dvejų metų“, – Europos Parlamento nariams sakė K. D. Borchardtas. Ir pridūrė: kol kas visiškai neaišku, ar „Pietų srauto“ dujotiekis galės atitikti Trečiojo energetikos paketo normas. Minėtos valstybės, pasak EK pareigūno, yra informuotos apie teisines problemas dėl dujotiekio, jos privalės persiderėti ir visus neatitikimus pašalinti, o jeigu nenorės to daryti – Europos Komisija turi įrankių, kaip jas priversti laikytis ES teisės normų.
Europos Komisijos pareiškimai, anot rusų žiniasklaidos, gali ypač neigiamai paveikti dvi valstybes, kurios paskutinės pasirašė susitarimus su „Gazprom“ – Bulgariją ir Serbiją. Jos abi žinojo, kad Briuselis šiuos susitarimus įvertins kaip neteisėtus.
Naujienų agentūra „Reuters“ cituoja EK komisaro konkurencijos klausimais Joaquino Almunios žodžius, kad EK įtaria „Gazprom“ piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl koncernas turės padaryti nuolaidų, kad išvengtų šių kaltinimų.
Maskvos emocijos ir pasiūlymai
Neseniai Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas pareiškė, kad Rusija rengia ieškinius ES dėl apribojimų, nustatytų Trečiajame energetikos pakete. „Tikėtina, kad taip ir bus. Mes šia kryptimi dirbame. Žiūrėsime, kaip klostysis situacija“, – sakė naujienų agentūrai „Interfaks“ A. Uliukajevas.
Rusijos leidinys „Vzgliad“ rašo, kad koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, reaguodamas į Europos Komisijos pareiškimą, pasakė, jog bendrovė jau susirado pirkėjų, kurie dujotiekiu „Pietų srautas“ pasirengę per metus gauti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, todėl „niekas nesustabdys statybos“. EK Energetikos departamento vadovas K. D. Borchardtas replikavo: „Jeigu jūs atitiesite iki mūsų vamzdį, kuris gulės ant žemės, ir pamėtėsit mums tarsi vaiką, sakydami „dabar, Europos Komisija, aiškinkis pati ir pati ieškok sprendimų, ką toliau daryti“, tai vargu ar tai suveiks.“
Taigi atrodo, kad Europos Komisijos nepaveiks ir Rusijos energetikos viceministro Anatolijaus Jankovskio pareiškimai, jog Rusija nepripažįsta, kad ES turi teisę daryti įtaką projektams, tokiems kaip vamzdynai, kurie tiesiami ne tik Europos Sąjungos teritorijoje. Anot viceministro, visi tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriuos Rusija pasirašė su kitomis šalimis, juridiškai turi daugiau svorio nei visos kitos teisės normos.
Deja. Po susitikimo su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu Slovėnijos vyriausybės vadovė Alenka Bratušek nors ir pripažino, kad dujotiekis „Pietų srautas“ yra labai svarbus projektas Slovėnijai, tačiau ES įstatymai – pirmoje eilėje.
Todėl atslūgus emocijoms Rusija vis dėlto nusiuntė Europos Komisijai pasiūlymus, kaip reikėtų pakoreguoti Trečiąjį energetikos paketą, kad nebeliktų teisinių kliūčių dujotiekio statybai. Apie tai gruodžio 10 d. pareiškė Rusijos premjeras D. Medvedevas. Jo teigimu, yra galimybių įvykdyti ir ES sprendimus, ir jau pasirašytus tarpvalstybinius susitarimus.
„Mes ne kartą kreipėmės į savo partnerius siūlydami mažiausiai pažiūrėti į Trečiojo energetikos paketo juridinį korektiškumą ir ekonominį subalansavimą. Dabar kamuolys ES pusėje. Mes laukiame atsakymo į savo iniciatyvą“, – tvirtino Rusijos premjeras. Pasak jo, visi dokumentai, ar jie būtų nacionalinės, ar europinės teisės, turi atnešti naudos, o ne problemų. „Apgailestauju, bet su Trečiuoju energetikos paketu situacija kitokia: jis buvo sukurtas siekiant gerų tikslų, bet dabar kuriama įtampa ir ES viduje, ir tarp atskirų Sąjungos valstybių. Ir, žinoma, tarp Rusijos ir ES valstybių“, – paaiškino D. Medvedevas.
Kokius konkrečiai pasiūlymus Maskva pateikė Briuseliui, nedetalizuojama, bet Rusijos spaudoje jau ir anksčiau buvo minimi du pagrindiniai išeities keliai, labiausiai priimtini Maskvai. Galima „Pietų srautą“ pripažinti tarptautinės energetinės infrastruktūros dalimi. Tokį statusą jau turi du „Gazprom“ projektai, tarp jų – „Šiaurės srautas“. Antroji galimybė apeiti Trečiojo energetikos paketo reikalavimus – sukurti su „Gazprom“ susijusią kompaniją, kuriai atitektų operatorės darbas.
Geopolitinis projektas
Interneto portalo live-energo.ru teigimu, svarbiausias „Pietų srauto“ projekto tikslas – diversifikuoti gamtinių dujų tiekimo srautus į Europą apeinant tokias svarbias tranzito šalis kaip Ukraina. Kaip tik dėl to kai kurie ekspertai net ir Rusijoje dujotiekį „Pietų srautas“ vadina politiniu įrankiu, nes grynai ekonomiškai koncernui „Gazprom“ jis visai nereikalingas: 20 mlrd. JAV dolerių iš esmės yra tuščias pinigų leidimas. „Visai kas kita – Rusijos valstybės interesai. Jeigu projektas startuotų, Rusija, be kita ko, įgautų dar vieną įrankį spausti Ukrainą“, – atkreipia dėmesį live-energo.ru.
Taip, energetikos projektai iš tiesų svarbūs geopolitiškai, ir tai ne tik Rusijos sumanyta taktika. Kaip rašo Italijos „Limes“, numarinus „Nabucco“ dujotiekio projektą, rusiškų gamtinių dujų importo į Europą apimtį galėtų sumažinti interkonektoriaus AGRI statyba. Projekte dalyvauja Azerbaidžanas, Gruzija, Rumunija ir Vengrija, juo suinteresuota Ukraina ir Turkmėnistanas. Interkonektorius AGRI – energetinė infrastruktūra, jungianti antžeminį dujotiekį ir dujų skystinimo gamyklas. Dujų tiekėjas bus Azerbaidžanas, svarbi tranzitinė šalis – Gruzija, o galutinis punktas ir realizacijos rinka – Rumunija. Prie projekto prisijungsianti Vengrija taip pat yra suinteresuota gauti dujų iš Azerbaidžano.
„Įšaldžius „Nabucco“ projektą, AGRI tampa svarbiu strateginiu planu, kaip užtikrinti Centrinės ir Rytų Europos šalių energetinę nepriklausomybę diversifikuojant gamtinių dujų tiekimo kelius. Tai ir geopolitinis projektas, nukreiptas į rusiškų dujų importo mažinimą, kas savo ruožtu susilpnintų Rusijos įtaką. Interkonektorius – pirmasis suskystintų gamtinių dujų transportavimo Juodąja jūra projektas, jo pajėgumas siektų 7 mlrd., o vėliau padidėtų iki 20 mlrd. kubinių metrų“, – rašo „Limes“.
Kaip tai veiktų? Azerbaidžano dujos antžeminiu keliu atitekėtų iki Gruzijos uosto Supsos, kur būtų sukurta jų skystinimo infrastruktūra. Tuomet specialiais laivais suskystintos dujos būtų gabenamos Juodąja jūra iki Rumunijos Konstancos uosto, kur būtų įrengti redujofikatoriai. O jau iš ten dujos keliautų į Vengriją ir kitas Pietų Europos valstybes esamais antžeminiais dujotiekiais.
Šiuo atveju išloš visi: europiečiai gaus dujų, Azerbaidžanas – naujų rinkų. Tai šiai šaliai tampa ypač aktualu, nes gamtinių dujų gavybą planuojama didinti: iki 2030 m. Baku planuoja dujų eksportą padidinti iki 40 mlrd. kubinių metrų. Tokio kiekio, italų leidinio teigimu, visiškai pakanka aprūpinti dujomis pietų dujų koridorių, sumanytą Briuselyje.
AGRI susidomėjo ir Ukraina, juolab kad jis sutampa su ukrainiečių planais statyti Odesoje suskystintų dujų terminalą. Be jokios abejonės, tai gerokai paveiktų Kijevo ir Maskvos santykius, nes šiandien beveik 80 proc. rusų energetinių resursų eksporto į ES vis dar eina per Ukrainos teritoriją. Viena vertus, Kijevas ieško kelių, kaip mažinti energijos išteklių importą iš Rusijos, kita vertus, jam suduoda smūgį rusų planai pasitelkus brolius dvynius – „Šiaurės srautą“ ir „Pietų srautą“ apeiti Ukrainą ir taip sumažinti jos strateginę reikšmę dujų tranzito schemoje.
Tačiau Ukrainos dalyvavimas AGRI projekte vis dėlto neišspręstų jos apsirūpinimo gamtinėmis dujomis problemos: net jeigu ji gautų absoliučiai visus 8 mlrd. kubinių metrų dujų, koks bus pirminis AGRI laidumas, tai patenkintų viso labo tik 14 proc. šalies poreikio.
Šiaip ar taip, AGRI projekto įgyvendinimas susiduria su rimtais sunkumais. Pirma, jis brangus – vien tik pirmajai fazei būtini 4,5 mlrd. eurų (norint transportuoti 8 mlrd. kubinių metrų). Pinigai gali lemti, kad tarptautinės ir regioninės energetikos kompanijos vis dėlto nuleis rankas ir nefinansuos projekto. Čia juk ne „Gazprom“, kuris ne sprendžia, o vykdo.
Be to, vakarinis koridorius turėtų eiti per Gruzijos teritoriją, todėl nuogąstaujama, kad ši šalis vis dėlto gali neužtikrinti reikiamo saugumo. Taip pat negalima ignoruoti Rusijos faktoriaus – ši valstybė visais įmanomais būdais priešinsis AGRI projekto įgyvendinimui, nes tai kerta per jos geopolitinius ir ekonominius interesus.
Tad kol dėliojamas naujas energetinis pasjansas, belieka laukti, kieno rankose atsidurs geriausios kortos.
