Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį žengia derybų su Rusija atnaujinimo link – tam jau pritarė Didžioji Britanija ir Švedija bei norima įtikinti Lietuvą ir Lenkiją, jog to reikia Bendrijai.
Likus keturioms dienoms iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Nicoje, pietų Prancūzijoje, ministrai tikisi susitarti dėl vieningo požiūrio į partnerystės su Rusija derybas, kurios buvo sustabdytos Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Gruziją.
Didžioji Britanija ir Švedija, anksčiau rodžiusi nenorą atnaujinti derybas, paskelbė bendrą pareiškimą apie pritarimą joms, bet kartu laikantis griežtos linijos santykiuose su Maskva.
„Mes esame įsitikinę, kad Europos Sąjungoje turi būti aišku, kokiu pagrindu derybos atnaujinamos“, – sakoma Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando (Deivido Milibando) ir jo kolegos švedo Carlo Bildto (Karlo Bilto) pareiškime.
„Mes nei grįžtame prie įprastinio reikalų tvarkymo, nei užverčiame lapą Gruzijos konflikto klausimu, – nurodoma prareiškime, kuris buvo paskelbtas pradedant posėdį Briuselyje. – ES laikysis griežto, kaip sutarta, mandato deryboms.“
ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) pirmadienį Bendrijos šalių užsienio ministrų susitikime išreiškė viltį, kad greitai bus atnaujintos derybos su Rusija, tačiau parspėjo, kad santykiai su Maskva nebebus „tokie kaip anksčiau“.
Dauguma ES šalių siekia iki šių metų pabaigos atnaujinti derybas dėl partnerystės sutarties su Maskva, kurios buvo įšaldytos rugsėjį po Rusijos karo su Gruzija, ir tikimasi, kad apie tai bus paskelbta penktadienį Nicoje.
Tačiau tokiems planams pasipriešino Lietuva ir Lenkija. Abi šios šalys teigia, jog Maskva neįvykdė visų paliaubų sutarties sąlygų, dėl kurių Maskva ir Tbilisis pasirašė per taikos derybas, tarpininkaujant ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).
Gruzijos ministras pirmininkas Grigolis Mgaloblišvlis Tbilisyje paskelbtame pranešime paragino europiečius neatnaujinti derybų.
„Šiandien paskelbus, jog „misija įvykdyta“, ir grįžus prie įprasto reikalų su Rusija tvarkymo, Rusijos Federacija tuo tik būtų paskatinta tęsti agresyvius veiksmus prieš Gruziją ir rytinę Europos kaimynystę“, – sakė jis.
„Nėra jokių abejonių, kad šiandien Rusija tiesiogiai pažeidžia N.Sarkozy bei ES tarpininkautą paliaubų susitarimą. Gruzija šiandien lieka valstybe, kurią jėga okupavo užsienio pajėgos“, – pažymėjo G. Mgaloblišvilis.
Tuo tarpu Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pareiškė, kad Rusija visiškai įvykdė kovos veiksmus nutraukusio susitarimo punktus ir nebedarys jokių nuolaidų Europos Sąjungai.
Europos Komisija pabrėžė vis dar tebeturinti mandatą derėtis su Maskva ir pažymėjo, kad deryboms atnaujinti jai nereikia formalaus ES narių pritarimo.
Kai šią aplinkybę pabrėžia ir kiti, vis labai didėja tikimybė, jog derybos bus atnaujintos ir be Lietuvos bei Lenkijos palaiminimo.
Tiesa, kad Rusija išvedė savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos gilumos, tačiau keletas tūkstančių jos karių iki šiol sutelkta separatistiniuose Gruzijos regionuose – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kuriuos Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
„Neabejotina, kad pajėgos liko Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurias (Maskva) pripažįsta (nepriklausomomis) valstybėmis, – žurnalistams sakė J. Solana. – Tai nėra taikdariškos pajėgos. Taikdarių ten nebėra, tačiau dabar ten sutelktos Rusijos pajėgos, daug didesnės nei ankstesnės taikdarių pajėgos.“
