Trečiadienio rytą Europos Parlamentas aptarė padėtį po Airijoje surengto referendumo dėl Lisabonos sutarties, taip pat pasirengimą penktadienį Briuselyje prasidedančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Dauguma kalbėtojų ragino tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą bei kartu su Airijos vyriausybe rasti išeitį iš krizės.
ES pirmininkaujanti Slovėnija apgailestauja dėl airių nepritarimo Lisabonos sutarčiai, tačiau gerbia šį sprendimą. Tai europarlamentarams sakė Slovėnijos Europos reikalų valstybės sekretorius Janez Lenarčič, pridūręs, jog Lisabonos sutarties reikia „ir Europos piliečiams, ir pačiai ES“. Savo ruožtu kalbėtojas informavo, kad Europos Vadovų Taryba susitikime skirs dėmesio ir naftos bei maisto kainų augimui, žemės ūkio reformai, klimato kaitai, taip pat euro įvedimui Slovakijoje, Vakarų Balkanų ateičiai bei Europos kaimynystės politikai.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso pažymėjo, jog Lisabonos sutartis yra pagrindinis dokumentas, leisiantis ES įveikti ateities iššūkius, todėl „negalima leisti, kad pastangos būtų iššvaistytos“. Prelegentas ragino gerbti ne tik Airijos, bet ir aštuoniolikos sutartį ratifikavusių valstybių nuomonę. „Airija turi imtis atsakomybės padėti rasti sprendimą“, – pažymėjo J. M. Barroso. Jis negailėjo kritikos populistiniams politikams, kurie ES ir jos institucijas pateikia kaip atpirkimo ožius. „Negalima nuo pirmadienio iki šeštadienio talžyti Briuselio ar Strasbūro, o sekmadienį tikėtis, kad žmonės balsuos už Lisabonos sutartį“, – sakė Komisijos pirmininkas. Kalbėdamas apie augančias kainas, prelegentas pažymėjo, jog jos tikriausiai nebesumažės, todėl nepakanka trumpalaikių priemonių – reikia struktūrinių reformų. „Neigiamas balsavimas nėra pretekstas nesiimti veiksmų“, – sakė J.M. Barroso.
Europos liaudies partijos vadovas Joseph Daul (Prancūzija) ragino atsižvelgti į tai, kad 18 ES šalių jau ratifikavo Lisabonos sutartį, ir tęsti šį procesą. „Nemanau, kad airiai nenori tolesnės integracijos“, – pažymėjo deputatas, pasmerkęs populistus, kurių argumentai „dažnai neatspindi tikrovės“.
Socialistų frakcijos lyderis Martin Schulz (Vokietija) atkreipė dėmesį, jog dauguma Airijos partijų ragino pritarti Lisabonos sutarčiai, tačiau balsuotojai jų nepaklausė. Pasak deputato, tai rodo „pasitikėjimo krizę“ – nepasitikima nei šalies, nei europinėmis institucijomis. „ES institucijos nekaltos – jos nuolat tampa atpirkimo ožiais“, – teigė M. Schulz. Savo ruožtu jis ragino pakeisti ES vidaus rinkos ir paslaugų komisarą airį Charlie McCreevy, kuris, deputato manymu, nesiima socialiai orientuotų priemonių bei neįsiklauso į kritiką.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Graham Watson (Jungtinė Karalystė) teigė, kad už nepasitikėjimą ES pirmiausia atsakingos šalių vyriausybės bei partijos, nesugebančios įtikinti piliečių Sąjungos nauda. Kita vertus ES turtas „šiandien sukaupiamas mažiau sąžiningai ir paskirstomas mažiau teisingai“, o piliečių laisvės Sąjungoje nepakankamai užtikrinamos. „Kas deklaruojama teoriškai, neįgyvendinama praktiškai“, – pridūrė G. Watson. Deputatas ragino leisti šalims, kurios to nori, toliau integruotis, taip pat neatsitraukti nuo pradėtų reformų.
Žaliųjų atstovė Monica Frassoni (Italija) teigė, jog „ES reikia trumpos konstitucijos su privaloma Pagrindinių teisių chartija“, o Lisabonos sutarties tekstas yra pernelyg sudėtingas ir sunkiai suprantamas. Deputatė ragino leisti jos laikytis toms šalims, kurios to nori.
"Tai nebuvo balsavimas prieš Europą“, – pažymėjo Sąjungos už tautų Europą lyderis Brian Crowley (Airija). Deputatas ragino geriau išnagrinėti priežastis, dėl kurių žmonės balsavo prieš Lisabonos sutartį. „Pasaulis nesugrius“, – sakė EP narys, priminęs, kad ES jau ne pirmą kartą atsiduria panašioje padėtyje. Vis dėlto, B. Crowley nuomone, svarbu žengti pirmyn, gerbiant ne tik Airijos, bet ir kitų šalių nuomonę.
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos vadovas Francis Wurtz (Prancūzija) ragino „vengti arogancijos Airijos žmonių atžvilgiu“, gerbti jų sprendimą ir nesiekti izoliuoti Airijos. Deputato nuomone, referendumo rezultatai rodo legitimumo krizę ES, kilusią dėl to, kad sprendimai priimami pernelyg toli nuo žmonių, o jų gerovė negerėja.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos lyderis Nigel Farage (Jungtinė Karalystė) kritikavo siūlymą tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą ir reikalavo nedelsiant jį sustabdyti. Pasak deputato, pastangos ignoruoti referendumo rezultatus atskleidžia „ES nacionalizmą“. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Ashley Mote (Jungtinė Karalystė) siūlymus tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą pavadino „arogantiškais“. Deputatas pažymėjo, kad ir kitų ES šalių piliečiai tikriausiai nepritartų šiai sutarčiai, jei dėl jos būtų surengti referendumai.
