Kol kas ES šalys pačios sprendžia, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis išsiųsti iš šalies nelegalius migrantus. Antradienį Europos Parlamentas aptarė siūlomą naują direktyvą, kuri visoje ES nustatytų bendrus nelegalių migrantų grąžinimo standartus. Dėl jos pasiektas sutarimas su ES Taryba, tačiau jam pritaria ne visi europarlamentarai. Balsuoti šiuo klausimu numatyta trečiadienį.
Pagal ES Tarybos ir dalies europarlamentarų siūlomą kompromisą nelegalus migrantas visose ES šalyse ilgiausiai galės būti sulaikytas 6 mėnesiams, o išimtiniais atvejais šį laikotarpį bus galima pratęsti iki 18 mėnesių. Nepilnamečiai negalės būti sulaikomi. Direktyva įpareigos užtikrinti sulaikytiems migrantams deramas gyvenimo sąlygas, taip pat atsižvelgti į jų šeimos ryšius.
Nelegaliam migrantui turės pirmiausia būti pasiūlyta išvykti iš šalies per laikotarpį nuo 7 iki 30 dienų, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Jei užsienietis nepaisytų šio reikalavimo, jis būtų priverstinai išsiųstas. Direktyva numato penkerius metus galiojantį draudimą priverstinai išsiųstam migrantui įvažiuoti į ES (draudimo laikotarpis galės būti ilgesnis, jei asmuo kelia grėsmę viešajai politikai ar visuomenės bei valstybės saugumui). Pagal siūlomą kompromisą toks draudimas bus privalomas visiems priverstinai grąžintiems nelegaliems migrantams, o dėl savanoriškai išvykusių migrantų spręs pačios šalys.
Direktyva nebus taikoma ES piliečiams, taip pat prieglobsčio paprašiusiems asmenims – pastarųjų padėtį toliau reglamentuos tarptautinė teisė. Ji tiesiogiai nebus taikoma ir pasienyje sulaikytiems nelegaliems migrantams. Siūloma direktyva negalios Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje.
Ši direktyva – vienas iš trijų rengiamų ES teisės aktų imigracijos srityje. Dar viena direktyva paskatins teisėtą kvalifikuotų darbuotojų imigraciją į ES šalis, įteisindama vadinamąją „mėlynosios kortelės“ sistemą. Tuo tarpu trečiasis teisės aktas sustiprins sankcijas darbdaviams, įdarbinantiems nelegalius migrantus.
EP frakcijų nuomonės
ES Tarybos ir dalies europarlamentarų pasiektam kompromisui dėl šios direktyvos pritaria Europos liaudies partija, Liberalų ir demokratų aljansas bei Sąjunga už tautų Europą, o Socialistai, Žalieji bei Europos vieningieji kairieji su juo nesutinka. Šie EP nariai siekia trumpesnio sulaikymo bei ilgesnio savanoriško išvykimo laikotarpio. Jie taip pat nesutinka su galimybe uždrausti įvažiuoti į šalį savo noru išvykusiems nelegaliems migrantams.
EP nuomonės pranešėjas Manfred Weber (Europos liaudies partija, Vokietija) diskusijoje parėmė ES Taryboje pasiektą kompromisą. „Tie, kurie balsuos prieš šią direktyvą, – balsuos prieš pažangą“, – sakė deputatas, pažymėjęs, jog naujasis teisės aktas pagerins esamą padėtį ir geriau užtikrins migrantų teises.
"Tai pirmasis žingsnis bendros ES migracijos politikos link“, – teigė Europos liaudies partijos atstovas Agustín Díaz De Mera García Consuegra (Ispanija). Pritaręs siūlomai direktyvai, EP narys pažymėjo poreikį apriboti sulaikymo terminus tose šalyse, kur tai nepadaryta, taip pat geriau apsaugoti nepilnamečius migrantus ir šeimas.
Tuo tarpu Socialistų frakcijos atstovės Martine Roure (Prancūzija) teigimu, siūlomas kompromisas nepakankamai apgintų pagrindines žmogaus teises, nes migrantų teisės nesukonkretintos, o leidimų apsigyventi išdavimas nepalengvės. „Mums nereikia direktyvos, pasiektos bet kuria kaina“, – sakė deputatė ir pridūrė, jog Socialistų frakcija nepritaria kompromisui.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovė Jeanine Hennis-Plasschaert (Nyderlandai) teigė, jog direktyva nustatys ES masto taisykles, kurių šiuo metu trūksta, o nepritarimas kompromisui pasitarnautų tiems, kuriuos tenkina esama padėtis. „Nors šis kompromisas kuklus, jis yra pirmasis svarbus žingsnis“, – pridūrė europarlamentarė.
Savo ruožtu Žaliųjų atstovė Jean Lambert (Jungtinė Karalystė) pranešė, jog jos frakcija nepritars kompromisui, nes jis nepakankamai apsaugo žmogaus teises – leidžiamas sulaikymo laikotarpis yra pernelyg ilgas, o draudimas įvažiuoti į ES gali išskirti šeimas.
Pasak Europos vieningųjų kairiųjų atstovo Giusto Catania (Italija), siūlomas direktyvos projektas, ribojantis laisvą žmonių judėjimą, daro gėdą Europai, turinčiai tūkstantmečių svetingumo tradiciją. Deputatas piktinosi tuo, kad „žmonės, nepadarę jokio nusikaltimo, galės būti sulaikomi 18 mėnesių“, o draudimas įvažiuoti į ES paneigs teisę prašyti prieglobsčio. G. Catania taip pat kritikavo ES Tarybą už bandymą primesti savo sprendimą Europos Parlamentui.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovė Hélène Goudin (Švedija) taip pat pažymėjo, jog daugelis žmogaus teisių organizacijų kritikuoja siūlomą projektą, kurio griežtumas tik paskatins nelegalią imigraciją ir sustiprins neapykantą Vakarų pasauliui.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Andrzej Tomasz Zapałowski (Lenkija) ragino geriau apsaugoti Europos kultūrą, kuri tapo pavyzdžiu visam pasauliui, ir jos krikščioniškąsias tradicijas. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Frank Vanhecke (Belgija) teigė, kad direktyva pernelyg švelni ir nenumato „nė vieno realaus žingsnio“ nelegaliai migracijai stabdyti.
