Europos Parlamentas Strasbūre tikriausiai palaikys Europos Sąjungos lyderių raginimą Didžiajai Britanijai iš pradžių susitarti dėl „skyrybų“ sąlygų, o tik paskui sudarinėti naujus prekybinius susitarimus su bloku.
Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May kovo 29 dieną oficialiai inicijavo savo šalies išstojimo iš ES procesą.
„Norime turėti aiškų signalą, kad Europos Sąjunga yra vieninga“, – sakė vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis (Manfredas Veberis), vadovaujantis konservatyviai Europos liaudies partijai (EPP) – didžiausiam blokui Europos Parlamente.
„Londonas turi suprasti, kad neįmanomas joks ES pozicijos suskaldymas“, – antradienį žurnalistams sakė M.Weberis.
Gaires, dėl kurių bus balsuojama trečiadienį, jau parėmė ne tik EPP, bet ir socialistų ir demokratų aljansas, liberalai ALDE, žalieji ir kairiųjų grupė GUE.
Europos Parlamentas bus pirmoji ES institucija, užėmusi oficialią poziciją dėl „Brexit“ derybų.
„Šis (balsavimas) yra sunkių ir sudėtingų derybų, kuriomis siekiama nustatyti Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygas, startas“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).
Gairėmis, kurias M.Weberis pavadino „raudonomis linijomis“, sustiprinamos rekomendacijos, kurių projektą praėjusį penktadienį pristatė šalims narėms atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Tačiau 27 ES šalys šių rekomendacijų oficialiai nepatvirtins iki viršūnių susitikimo balandžio 29 dieną.
D.Tusko gairėmis raginama padaryti „pakankamą pažangą“ dėl „skyrybų“ sąlygų dar iki sudarant naują prekybos susitarimą, taip pat apsaugoti ES piliečių teises ir sieną Šiaurės Airijoje.
„Reikia gerbti teisingą derybų tvarką“, – sakė M.Weberis.
„Svarbiausia – Europos piliečiai“
„Brexit“ derybos jau prasidėjo sunkiai: Londonas sunerimo dėl gairių išlygos, kad su Ispanija turi būti tariamasi dėl bet kokio prekybos susitarimo po „Brexit“, paveiksiančio Didžiosios Britanijos užjūrio teritoriją Gibraltarą.
Europos Parlamento rezoliucijos projekte sakoma, kad derybos dėl „galimų pereinamųjų susitarimų“ būsimai sutarčiai galėtų prasidėti tik „Brexit“ procesui pasiekus „esminę pažangą“.
Bet koks pereinamasis periodas prekybos susitarimui pasiekti po oficialaus Britanijos išstojimo iš ES 2019 metų kovą turėtų trukti ne ilgiau negu trejus metus.
Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad Britanija prieš išstodama turi apmokėti savo sąskaitas.
„Iki tos dienos, kai išeisite, turite apmokėti savąją sąskaitų dalį“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje Strasbūre sakė socialistų ir demokratų lyderis Gianni Pittella.
Be to, rezoliucijoje raginama apsaugoti 3 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių ir milijono ES šalyse gyvenančių britų teises.
„Svarbiausia – Europos piliečiai“
Visuomenės nepasitenkinimas didele imigracija iš kitų ES šalių padėjo kurstyti „Brexit“ kampaniją, kurios kulminacija buvo pernai birželį įvykęs referendumas, kai britai netikėtai nubalsavo už išstojimą iš Bendrijos.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris urėtų kreiptis į Europos Parlamentą, kurio debatai prasidės 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Balsavimą dėl galutinio „Brexit“ susitarimo Europos Parlamentas tikriausiai surengs 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje.
