E. Muskas šį mėnesį pavadino savo palydovinio interneto paslaugą su Rusija kariaujančios „Ukrainos kariuomenės ramsčiu“ ir pareiškė, kad „jei ją išjungčiau, sugriūtų visa jų fronto linija“.
Dėl to europiečiai ėmė ieškoti alternatyvų, o atitinkamo sektoriaus akcijos išaugo, kadangi turtingiausias planetos žmogus yra artimas JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris trumpam nutraukė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis. Kyjivas taip pat pranešė, kad dėl didėjančios įtampos su Vašingtonu ieško alternatyvos „Starlink“.
Tačiau „Eutelsat“ vadovė Eva Berneke nurodė, kad antras pagal dydį pasaulyje žemos orbitos palydovų operatorius yra „vienintelė alternatyva“ ir kad jis „puikiai aprėpia“ Ukrainą, nepaisant šiuo metu „mažesnių pajėgumų“ nei „Starlink“.
Skaičiuojama, kad „SpaceX“ dukterinė įmonė „Starlink“ 2024 m. pradžioje žemoje orbitoje turėjo apie 6 000 palydovų, palyginti su daugiau nei 600 „Eutelsat“ „OneWeb“ palydovų.
„Nemanau, kad tai didelė problema (…) svarbiems kariniams poreikiams patenkinti mūsų šiandieninių Ukrainoje turimų pajėgumų daugiau nei pakanka“, – tvirtino E. Berneke. Ji pridūrė, kad „Eutelsat“ reikia mažiau palydovų tokiems pat pajėgumams užtikrinti, o tai iš dalies lemia didesnis šio operatoriaus palydovų atstumas nuo Žemės paviršiaus.
Minima Europos bendrovė šiuo metu negali užtikrinti ryšio visiems žmonėms, gyvenantiems Ukrainoje, kur antžeminiai tinklai buvo iš dalies sunaikinti nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Pasak E. Berneke, „Eutelsat“ tokiai iniciatyvai neturi nei užtektinai antžeminių terminalų, nei užtektinai palydovų. Jos veikla buvo sumanyta taip, kad būtų galima aptarnauti „mobiliojo ryšio operatorius, vyriausybes, viską, kas juda jūroje ir ore“.
Alternatyva
„Eutelsat“ pajėgumai ir patirtis reiškia, kad E. Berneke tikisi turėti vietą prie bet kokių diskusijų apie Europos ryšių suverenumą stalo. „Šiandien šios derybos su Ukraina yra labai svarbios, tačiau jos turėtų vykti visur“, – kalbėjo ji.
Atsitraukus nuo karo, pranešama apie įsiplieskusį su palydoviniu ryšiu susijusį ginčą tarp Italijos premjerės Giorgia‘os Meloni vyriausybės ir opozicijos partijų dėl planuojamos sutarties su „Starlink“ dėl saugaus ryšio.
E. Berneke pažymėjo, kad „Eutelsat“ dalyvauja pokalbiuose su įvairiomis šalimis dėl ryšio paslaugų teikimo. „Net jei Prancūzija ar Vokietija ar netgi mano gimtoji Danija nekariauja, žmonės patys sau sako, kad vis dėlto gera mintis turėti alternatyvą“, – pridūrė ji.
Vienas iš klausimų, galinčių kelti susirūpinimą vyriausybėms, yra tas, kad jos gali tapti priklausomos nuo „SpaceX“ ar kitų užsienio tiekėjų palydovų kūrimo, paleidimo ir eksploatavimo grandinėje. „SpaceX“ dalyvauja beveik visuose etapuose.
Praėjusių metų spalį pasitelkiant E. Musko bendrovės raketą „Falcon 9“ buvo paleista maždaug 20 naujų „Eutelsat“ „OneWeb“ tinklo palydovų. Anot E. Berneke, „SpaceX“ „užtikrina maždaug 90 proc. paleidimo rinkos pajėgumų“, o „Eutelsat“ greičiausiai išliks jos kliente.
„Eutelsat“ priklauso įmonių konsorciumui, kuriam Europos Sąjunga paskyrė užduotį dislokuoti naują ryšio palydovų tinklą „Iris²“, kad būtų galima sustiprinti ryšių infrastruktūrą bloke. „Didelė „Iris“ egzistavimo priežastis yra užtikrinti, kad kurtume ir gamintume Europoje (…) tam prireiks šiek tiek laiko“, – pripažino E. Berneke.
Manoma, kad kelių orbitų tinklas pradės veikti ne anksčiau kaip 2030 m. Iki to laiko „Eutelsat“ planuoja paleisti 100 „Airbus“ pagamintų palydovų, o vėliau – ir dar 340 „antros kartos“ palydovų, kad būtų galima užtikrinti tolesnį „OneWeb“ veikimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
