2019-ieji pasižymės tuo, kad pasikeis net keturių svarbiausių Europos Sąjungos institucijų vadovai – Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Centrinio Banko ir Europos Parlamento.
Ir tai tik pradžia. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo pozicijoje taip pat bus pokyčiai, kaip ir Europos kandidato NATO generalinio sekretoriaus postui skyrimas. Briuselyje netrukus užvirs didžiulė intriga, rašoma „The Financial Times“.
Leidinyje taip pat primenama, kad šie lyderių rinkimai bus pažymėti vidiniu ir išorės spaudimu. „Šį sykį viskas bus visiškai kitaip, – leidiniui pasakojo buvęs Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas. – Mes turime Trumpą JAV prezidento poste, „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje, Italija keičiasi iš vienos labiausiai proeuropietiškos į labiausiai antieuropietišką šalį, nacionalistų jėgos kyla Rytų Europoje… kontekstas yra visiškai skirtingas.“
Vaidmenų pasiskirstymas
Bet kokie pokalbiai ir derybos prasidės tarp vokiečių ir prancūzų, kaip dviejų didžiausią politinį svorį turinčių sąjungos valstybių.
Be šių valstybių atstovų svarbiausiuose Europos valdžios postuose taip pat yra svarstomos „įgaliotinių atstovauti jų politiką“ kandidatūros.
Esminis sprendimas dėl Europos Komisijos vadovo priklauso nuo gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų – norima, kad šią poziciją užimtų daugumą užsitikrinusios partijos atstovas.
Europos Sąjungos postų paskirstymas tradiciškai yra bandomas sustyguoti taip, kad būtų kuo labiau atspindintis skirtingų valstybių interesus. Tuo metu, kai įsibėgės postų skirstymas, kandidatų pasiūla gali keisti vienos ar kitos interesų grupės naudai.
Europos Tarybos prezidento postas būtent ir yra tokia atsvara EK ir ECB postams. Asmuo, užimsiantis šią poziciją, paaiškės jau išrinkus EK ir ECB pirmininkus, o rinks jį jau išskirtinai ES lyderiai.
Priklausomai nuo poreikio, šią poziciją gali užimti mažesnių ar naujų ES narių atstovai, kaip tai buvo 2009-ųjų atveju, kuomet postą užėmė buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Kandidatais į šį postą įvardijami Danijos premjeras Markas Rutte, buvusi Airijos premjerė Enda Kenny, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvusi Danijos premjerė Helle Thorning-Schimdt.
Leidinyje taip pat pažymima, kad svarbu sprendimo priėmimo aspektas gali būti pretendento lytis. Moteris dar niekada nėra buvusi ECB, EK ar ET vadove, ir per visą Europos Parlamento istoriją pirmininkėmis buvo tik dvi. Daugelis tikina, kad į tai turėtų būti atsižvelgta.
