Vakar paskelbtoje Europos Komisijos mažmeninių finansinių paslaugų ataskaitoje teigiama, kad daug sunkumų vartotojams kelia bankų informacijos ir konsultacijų teikimo būdai, pavyzdžiui, dažnai bankai teikia sunkiai suprantamą informaciją, bankų mokesčiai neaiškūs, problemų kelia konsultacijos. Be to, nedaug vartotojų keičia paslaugų teikėją.
Ataskaitoje teigiama, kad einamųjų sąskaitų mokesčių sandara „labai neaiški, dėl to vartotojai beveik neturi galimybių sužinoti, kiek moka ir palyginti įvairius pasiūlymus“. 66 proc. tirtų bankų mokesčių buvo tokie neaiškūs, kad ataskaitą rengę specialistai turėjo prašyti banko paaiškinti, kokios iš tiesų yra sąskaitos tvarkymo išlaidos. Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje veikla vykdoma nepakankamai skaidriai, o bankų sąskaitų tvarkymo paslaugos – vienos brangiausių. ES rinka suskaidyta, dėl to vartotojai negali pasinaudoti ES vidaus rinkos privalumais. Per dvejus metus (2007 ir 2008 m.) tik 9 proc. ES vartotojų pakeitė einamąsias sąskaitas.
Už vartotojų teisių apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Meglena Kuneva sakė: „Mažmeniniai bankai nepateisina vartotojų lūkesčių. Turime daug įrodymų, kad pažeidžiami pagrindiniai vartotojų apsaugos principai – pradedant sudėtinga kainodara ir baigiant paslėptais mokesčiais bei neaiškia ir neišsamia informacija. Bankams derėtų susiimti ir pakeisti vartotojų aptarnavimo kultūrą. Be to, valstybių narių valdžios institucijos turi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ir įgyvendinti ES vartotojų apsaugos teisės aktus“.
„Iš vartotojų rinkos stebėsenos duomenų matyti, su kokiais sunkumais susiduria vartotojai, naudodamiesi mažmeniniais finansų srities produktais ir paslaugomis. Komisija pasiryžusi įveikti šias problemas. Reikia nustatyti skaidrumo reikalavimus, kad informacija būtų suprantama ir palyginama, o bankų veikla būtų vykdoma remiantis tam tikromis bendromis taisyklėmis. Europos gyventojai tebejaučia ekonomikos krizės padarinius, todėl šie veiksmai itin svarbūs“, - pridūrė už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Charlies McCreevy.
Remdamasi 2008 m. Vartotojų rinkos suvestine, Europos Komisija paskelbė darbinį dokumentą „Vartotojų rinkos suvestinės tąsa – mažmeninės finansinės paslaugos“ ir nepriklausomą bankų mokesčių tyrimą, kuriame nagrinėjamos 224 bankų (apie 81 proc. visos ES rinkos) sąskaitų tvarkymo kainos.
Ataskaitoje teigiama, kad bankų klientams dažnai neaišku, kaip apskaičiuojami einamųjų sąskaitų mokesčiai . Beveik trečdalis apklaustųjų vartotojų negalėjo palyginti einamųjų sąskaitų pasiūlymų. Interneto svetainėse teikiama neišsami informacija. Dviem atvejais iš trijų (66 proc.) banko mokesčių ataskaitą rengę specialistai turėjo papildomai kreiptis į banką, kad išsiaiškintų mokesčių kainodarą. Net tuomet bankai dažnai siūlė tik žodžiu paaiškinti taikomus tarifus ir nesutiko atsiųsti išsamesnės informacijos. Apie 10 proc. bankų svetainėse teikiama mažai arba iš viso neteikiama informacijos apie kainas, 33 proc. bankų teikia nepakankamai informacijos apie taikomus tarifus.
Kai kuriose ES šalyse vartotojai už einamąsias sąskaitas moka kur kas daugiau nei kitose. Už vidutiniškai aktyviai naudojamą sąskaitą Italijoje gali tekti mokėti net 253 EUR, o Bulgarijoje – tik 27 EUR. Aktyviai sąskaitą naudojantiems vartotojams kainų skirtumas dar ryškesnis: 831 EUR Italijoje, 28 EUR Bulgarijoje. Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje bankų veikla nepakankamai skaidri, o bankininkystės paslaugos – vienos brangiausių. Bulgarijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Portugalijoje einamųjų sąskaitų tvarkymo mokesčiai mažiausi.
Vartotojai dažnai mano, kad prieš pasirašant sutartis teikiamą informaciją sunku suprasti; nesuprantama ir nepakankama informacija labai trukdo rinktis kitų šalių bankų teikiamas finansines paslaugas. 79 proc. ES gyventojų nori aiškios ir palyginamos standartizuotos informacijos, pavyzdžiui, kaip numatyta naujoje Vartojamųjų paskolų direktyvoje.
Gaunama vis daugiau duomenų, kad vartotojams dažnai nesuteikiamos tinkamos konsultacijos finansinių paslaugų klausimais. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos duomenis vartotojai dėl netinkamų konsultacijų per anksti atsiima 50–80 proc. visų ilgalaikių investicijų ir dėl to per metus praranda apie 20–30 mlrd. eurų. Finansinių produktų pardavėjai galbūt nepakankamai gerai išmano tai, ką parduoda, ir todėl negali tinkamai patarti vartotojams. Bankų darbuotojai dažnai gali turėti interesų konfliktų.
Gauti duomenys bus naudojami tolesnei mažmeninių finansinių paslaugų srities veiklai, kurią Europos Komisija vykdo pagal 2009 m. kovo mėn. paskelbtą komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“. Pagal ES nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą draudžiama klaidinti vartotojus ir trukdyti jiems rinktis, pavyzdžiui, neteikiant su bankų sąskaitomis susijusios informacijos arba teikiant ją taip neaiškiai, kad vidutinis vartotojas nesuprastų tikrosios paslaugų kainos. Valstybės narės privalo įgyvendinti šias teisines nuostatas finansinių paslaugų srityje.
Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. įmonės (savanoriškai) pradės taikyti bendruosius principus, kuriais vadovaujantis vartotojui bus lengviau pakeisti banko sąskaitos paslaugų teikėją. Europos Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos šios nuostatos.
