Gimstamumo rodiklis taip pat sumažėjo ir priartėjo prie prieš du dešimtmečius buvusio lygio. ES buvo vienas mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių, kuris apibrėžiamas kaip vienai moteriai tenkančių gyvų gimusių kūdikių skaičius. Lietuva nė nepasiekė ir taip žemo Europos vidurkio, šalies rodiklis – vos 1,27.
Kaip gimstamumo rodikliai skiriasi įvairiose Europos dalyse? Ir kaip keitėsi gimstamumo lygis Europoje, palyginti su likusiu pasauliu?
Nuo 1960 m. ES pastebima gimstančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija. Mažiausias skaičius užfiksuotas 2022 m. – 3,88 mln., skelbia portalas „Euronews“.
1990 m. ES gimė 5,1 mln. kūdikių, ir tai buvo paskutiniai metai, kai gimimų skaičius viršijo 5 mln.
Gimstamumo rodikliai Europoje labai skiriasi
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. gimstamumo rodiklis, rodantis, kiek gyvų gimusių kūdikių tenka vienai moteriai, ES labai skyrėsi: nuo 1,79 Prancūzijoje iki 1,08 Maltoje.
Visos ES vidurkis buvo 1,46. Įskaitant platesnę Europos laisvosios prekybos asociaciją (ELPA), Jungtinę Karalystę ir ES šalis kandidates. Gruzija (1,83) ir Moldova (1,81) pranešė apie didesnius rodiklius nei Prancūzija.
Nors didžiausias gimstamumo rodiklis yra Prancūzijoje, kitose Viduržemio jūros regiono šalyse, pavyzdžiui, Maltoje (1,08), Ispanijoje (1,16), Italijoje (1,24), Graikijoje (1,32) ir Kipre (1,37), gimstamumo rodikliai yra gerokai mažesni.
Šiek tiek didesni gimstamumo rodikliai užfiksuoti tokiose šalyse kaip Rumunija (1,71), Turkija (1,63), Jungtinė Karalystė (1,56), Vokietija (1,46) ir Suomija (1,32).
Lietuva (1,27), pagal gimstamumo rodiklį, yra vos 36 vietoje (iš 41). Mus lenkia ir Estija (1,41), ir Latvija (1,47) – pastarosios gimstamumo rodiklis didesnis už visos ES vidurkį.
Ar gimstamumas Europoje didėja, ar mažėja?
Nagrinėjant ilgalaikius ES gimstamumo rodiklio pokyčius matyti aiški mažėjimo tendencija.
Pasaulio banko duomenimis, 1970 m. jis buvo 2,35, t. y. aukščiausias užfiksuotas lygis, o XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis smuko ir 1998 m. pasiekė žemiausią lygį – 1,4.
Vėliau jis pradėjo palaipsniui didėti ir 2016 m. pasiekė aukščiausią lygį – 1,57.
2022 m. bendrasis gimstamumo rodiklis ES buvo 1,46 gyvų gimusių kūdikių vienai moteriai ir priartėjo prie 2000-ųjų pradžioje buvusio lygio – maždaug 1,4.
Per pastaruosius 20 metų gimstamumo rodiklis ES šalyse labai pasikeitė: 2002–2022 m. jis sumažėjo 13 iš 27 ES valstybių narių.
Labiausiai gimstamumo rodikliai sumažėjo Airijoje ir Suomijoje – kiekvienoje iš jų gimstamumo rodikliai sumažėjo daugiau nei 0,4 punkto, o tai atitinka daugiau nei 20 proc. sumažėjimą.
O Čekijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje gimstamumas padidėjo labiausiai – kiekvienoje iš jų daugiau kaip 35 proc.
ES šis rodiklis išliko stabilus – padidėjo tik 2 procentais.
ES yra vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje
Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. ES gimstamumo rodiklis buvo 1,52 – mažiausias po Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, kurio gimstamumo rodiklis buvo 1,49.
Didžiausias gimstamumo rodiklis buvo Vakarų ir Centrinėje Afrikoje – 4,98, po to Rytų ir Pietų Afrikoje – 4,35 ir Arabų šalyse – 3,14.
Pasaulinis vidutinis gimstamumo rodiklis buvo 2,27, o Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose šis rodiklis buvo didesnis – 2,63. Šiaurės Amerikoje (1,64) rodiklis buvo šiek tiek didesnis už EBPO vidurkį (1,59).
Nuo 1970 m. beveik visuose regionuose pastebima gimstamumo rodiklių mažėjimo tendencija, nors Afrikoje šis mažėjimas buvo gerokai lėtesnis.
Visose 41 Europos šalyje, įskaitant ES, ELPA ir šalis kandidates, gimstamumo rodikliai yra mažesni už viso pasaulio vidurkį.