Vakar paskelbto nuomonių tyrimo duomenimis, europiečiai iš esmės yra patenkinti savo padėtimi, bet mažiau patenkinti nacionaline ekonomika, viešosiomis paslaugomis ir socialine politika. Be to, atliekant šį „Eurobarometro“ socialinio klimato ES tyrimą nustatyta, kad šalys labai skiriasi – labiausiai savo padėtimi patenkinti Šiaurės valstybių ir Nyderlandų gyventojai.
Tyrimas yra dalis Europos Komisijos parengtos ir taip pat šiandien paskelbtos Socialinės padėties ataskaitos, kurioje nagrinėjamos Europos socialinės tendencijos – šiemet daugiausia dėmesio skiriama būstui.
Už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla sakė: „Džiugu, kad nepaisydami sudėtingos ekonominės situacijos dauguma europiečių tebėra patenkinti gyvenimu, nors ir kiek nerimauja dėl ateities. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje dar kartą pabrėžiama, kad mūsų pastangos skatinti Europos ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas labai svarbios, nes jomis užtikrinama ateities socialinė gerovė. Privalome toliau stengtis, kad būtų įgyvendinta būsima 2020 m. strategija ir ES būtų pasiekta racionalesnė ir ekologiškesnė socialinės rinkos ekonomika.“
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma Europos gyventojų iš esmės patenkinti gyvenimu ir vidutiniškai jį vertina +3,2 taško (skalė nuo -10 iki +10). Tačiau valstybių narių duomenys labai skiriasi: labiausiai patenkinti danai (+8,0), švedai, olandai ir suomiai – taip pat sąrašo viršuje. Mažiausiai patenkinti bulgarai (-1,9), greta jų – vengrai, graikai ir rumunai.
Europiečiai iš esmės gana nepatenkinti viešosiomis paslaugomis ir tuo, kaip veikia jų viešojo administravimo įstaigos (-1,2 taško). Visose valstybėse, išskyrus Liuksemburgą ir Estiją, gyventojai mano, kad per pastaruosius penkerius metus padėtis suprastėjo ir toliau prastės (visose šalyse, išskyrus Liuksemburgą).
Paklausti apie konkrečias viešosios politikos sritis europiečiai atsakė, kad yra iš esmės patenkinti sveikatos priežiūra (+1,3 taško). Labiausiai šia sritimi patenkinti Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo gyventojai – jie ją įvertino daugiau nei +5 taškais. Mažiausiai – bulgarai, graikai ir rumunai (-3 taškai ar mažiau).
Labiausiai europiečiai nepatenkinti tuo, kaip jų šalyse sprendžiamos nelygybės ir skurdo problemos (-2 taškai). Tik Liuksemburgo ir Nyderlandų gyventojai šią sritį įvertino teigiamai. Prasčiausią šią sritį įvertino latviai ir vengrai (-5 taškai ar mažiau).
Būstas
Naujausioje Europos Komisijos metinėje socialinės padėties ataskaitoje teigiama, kad dabar Europos gyventojai būstui išleidžia didesnę pajamų dalį nei prieš dešimtmetį (beveik 4 procentiniais punktais). Visoje ES labai padaugėjo įsiskolinimų, susijusių su hipotekos paskolomis.
Vidutiniškai europiečiai būstui išleidžia penktadalį disponuojamų pajamų. Nuoma ir hipotekos paskolų įmokos ES sudaro tik apie 30 proc. visų būsto išlaidų, o likę 70 proc. susiję su remontu, priežiūra ir kuru. Po įvykusios privatizacijos dauguma vidurio ir rytų ES valstybių narių gyventojų turi nuosavą būstą ir jų remonto, priežiūros ir kuro išlaidos yra beveik 90 proc. visų būsto išlaidų.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama būsto kokybė. Nustatyta, kad daugelis europiečių gyvena nekokybiškuose būstuose ir daugiau mažas pajamas gaunančių gyventojų turi su būstu susijusių problemų.
Socialinis krizės poveikis
Kol kas per anksti vertinti visą socialinį krizės poveikį, tačiau ataskaitoje nagrinėjama, kokias išvadas galima padaryti, remiantis ankstesnių ekonomikos nuosmukių patirtimi. Ataskaitoje nurodoma, kad išlaidos socialinei politikai padėjo apsaugoti nuosmukio paveiktus gyventojus, tačiau tikimybė, kad bedarbis gaus paramą, skirtingose ES valstybėse yra nevienoda.
Pagrindiniai faktai
Speciali socialiniam klimatui skirta „Eurobarometro“ apklausa vykdyta 2009 m. gegužės–birželio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo visų 27 ES valstybių narių piliečiai. Tai pirmoji metinių apklausų, kuriomis stebima europiečių asmeninė gerovė, serijos apklausa. Respondentų prašyta pasidalyti nuomone apie savo padėtį, šalies ekonominę ir socialinę padėtį, įvairių sričių politiką, taip pat sveikatos priežiūrą ir pensijas.
Socialinės padėties ataskaita – kasmet rengiama Europos Komisijos ataskaita, kurioje atidžiau nagrinėjamos ilgalaikės ES socialinės tendencijos, kad būtų galima pateikti naujų, patikimų ir išsamių socialinės padėties duomenų. Šiemet daugiausia dėmesio ataskaitoje skirta dviem esminiams viešosios politikos aspektams: būstui (taip pat nuosavybės statusui ir išlaidoms) ir galimiems ekonomikos nuosmukio padariniams. Be to, ataskaitoje pateikiami socialiniam klimatui skirtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai.