Naujajame Europos Parlamente radikalios dešiniosios partijos turės 4 vietomis daugiau nei praėjusios sudėties parlamente. Labiausiai dešiniosioms radikalų partijoms pasisekė Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, belgų, prancūzų ir lenkų dešiniųjų radikalų partijos patyrė skausmingus pralaimėjimus.
Tarkime Lenkijoje dešinieji radikalai negavo nė vienos vietos naujos sudėties Europos Parlamente.
Savo ruožtu Didžiojoje Britanijoje veikianti Britų nacionalinė partija pirmą kartą per visą savo gyvevimo istoriją įgavo teisę į vieną mandatą Europarlamente. Šalyje leidžiamo žurnalo „Searchlight“ redaktorius Gerry Gable'as teigia, kad dešiniųjų radikalų sėkmė susijusi su didžiąją dalį Europos kamuojančiu ekonominiu sunkmečiu. G. Gable'ą itin neramina ypatinga dešiniųjų radikalų sėkmė Olandijoje ir Austrijoje.
Olandijoje prieš imigraciją ir Islamą pasisakanti Geerto Wilderso vadovaujama „Laisvės partija“ laimėjo net 4 vietas. To paties pavadinimo Austrijos partija surinko 13,4 proc. balsų ir deleguos į Europarlamentą 2 politikus. Praėjusios sudėties parlamente ši politinė jėga teturėjo vieną vietą.
Vengrijos Judėjimas už geresnę Vengriją surinko 15 proc. balsų ir į Europarlamentą siųs 3 savo atstovus. Judėjimas už Geresnę Vengriją yra sukūręs sukarintą grupuotę „Vengrijos gvardija“, kurios uniformos labai primena Hitlerjugendo dėvėtas aprangas.
Danijoje prieš imigraciją kovojanti Danijos liaudies partija padvigubino savo anksčiau turėtų vietų skaičių ir į naujos sudėties Europarlamentą deleguos 2 narius.
Suomija savo ruožtu pirmą kartą per visą istoriją tarp savo atstovų išsirinko radikalų dešinįjį politiką iš „Tikrųjų suomių“ partijos. Ši nacionalistinė partija atvirai pasisako prieš narystę Europos Sąjungoje. „Tikrieji suomiai“ prie kurį laiką itin sėkmingai dalyvavo ir vietiniuose rinkimuose. 2003 metais ši politinė grupė į parlamentą delegavo 3 savo narius, o po 4 metų – jau 5.
„Didiosios Rumunijos“ partija savo šalyje laimėjo 2 mandatus.
Graikijos liaudies ortodoksų susivienijimas, kuriam vadovauja dešinių pažiūrų žurnalistas Georgios Karatzaferis, į Europarlamentą siųs 2 atstovus.
Prieš imigraciją Italijoje kovojanti „Šiaurės lyga“ savo ruožtu į Europarlamentą siųs net 8 savo atstovus. Praėjusios sudėties parlamente ši grupė turėjo 4 vietas. Savo ruožtu kitų dviejų radikalių partijų - „Nacionalinio aljanso“ ir neofašistinės „Socialinės alternatyvos“ - sėkmę pamatuoti itin sanku, nes šios politinės jėgos kiek anksčiau šiais metais susijungė su premjero Silvio Berlusconio vadovaujama partija „Forza Italia“.
Prancūzijoje „Nacionalinio fronto“ partija prarado 4 vietas ir į naująjį Europarlamentą deleguos tik 3 savo narius. Vos vieną vietą vietoje dviejų turės ir Philippe'o de Villierso vadovaujamas „Judėjimas už Prancūziją“. Manoma, kad „Nacionalinio fronto“ nesėkmė paaiškinama tuo, kad dalį jų retorikos ir tuo pačiu rinkėjų perėmė Prancūzijoje Europarlamento rinkimus laimėjusi prezidento Nicolas Sarkozy partija.
Panašiai nutiko ir su Belgijos separatistiniu flamandų fudėjimu „Flamandų interesas“.
Savo ruožtu Lenkija šiemet į Europarlamentą neišrinko nė vieno „Šeimų lygos“ ar „Savigynos“ partijų atstovo. Tiesa, ekspertai teigia, kad tokia radikalų nesėkmė paaiškinama, kad ir pačios valdančios lenkų partijos yra itin dešinios.
Bulgarijos ekstremistinė prieš mažumas kovojanti partija „Ataka“ prarado vieną vietą ir naujame Europarlamente turės 2 vietas. Latvijos partija „Už tėvynę ir laisvę“ prarado net 3 vietas.
