Tinkami įstatymai gali paskatinti Europos verslo konkurencingumą, ūkio augimą bei užimtumą. Todėl 2005 m. persvarstant Lisabonos strategiją numatyta gerinti ES teisės aktų kokybę ir mažinti administravimo naštą.
Keliose ataskaitose, dėl kurių šioje sesijoje balsuos Europos Parlamentas, siūloma veiksmingiau siekti šių tikslų, taip pat apriboti teisiškai neprivalomų Europos Komisijos dokumentų taikymą.
„Europos teisės aktų reputacijai ir veiksmingumui kenkia nereikalinga ir neproporcinga piliečiams bei verslui ES taisyklių primetama administracinė našta“, o „prasta reglamentavimo kokybė valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis silpnina teisinę valstybę bei atitolina piliečius nuo jų institucijų“. Todėl europarlamentarai remia Europos Komisijos įsipareigojimą iki 2012 m. ketvirtadaliu sumažinti nereikalingą ir neproporcingą administracinę naštą. Kita vertus, jų nuomone, tai „neturėtų būti vykdoma teisinio aiškumo ir Europos teisės aktų teikiamos apsaugos sąskaita“. EP nariai pritaria Komisijos sprendimui atsiimti 68 teisėkūros siūlymus, tačiau ragina ateityje persvarstant esamus ES teisės aktus „daugiau dėmesio skirti kokybei, o ne kiekiui“.
Europarlamentarų nuomone, „geresnė teisėkūra nėra susijusi vien tik su biurokratijos ir administracinės naštos mažinimu, galiojančių teisės aktų supaprastinimu ar reguliavimo panaikinimu“, – ne mažiau svarbu įtraukti visus suinteresuotus vyriausybinius ir nevyriausybinius veikėjus į teisėkūros procesą ir pasiekti, kad „Europos institucijos taptų artimomis nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų partnerėmis“.
„Geresnė teisėkūra visuomet privalo reikšti visišką [Europos] Parlamento dalyvavimą ir institucijų diskusijose, ir drauge priimant su šiuo procesu susijusius teisės aktus“, – mano deputatai. Savo ruožtu jie ragina stiprinti Bendrijos institucijų atsakomybę už reglamentavimo procesą bei teisėkūros skaidrumą, visų pirma atveriant Tarybos posėdžius, kuriuose priimami įstatymai, visuomenės kontrolei.
Deputatai pritaria siūlymui įsteigti Europos Komisijos pirmininko vadovaujamą Poveikio vertinimo valdybą, kuri vertintų kiekvieno siūlomo naujo teisės akto poveikį ekonomikai, visuomenei, aplinkai, sveikatai ir tarptautinei padėčiai. EP nariai ragina, kai tai tikslinga, vertinimuose atsižvelgti į poveikį mažumoms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, taip pat lyčių lygybei.
Europarlamentarai apgailestauja dėl ES šalių vykdomo „perteklinio reglamentavimo“ ir ragina Europos Komisiją imtis papildomų priemonių to išvengti – suteikti piliečiams tiesioginių veiksmų teisę, taip pat sukurti viešą išsamią duomenų bazę, kurioje atsispindėtų ES įstatymų įgyvendinimo ypatumai kiekvienoje ES šalyje.
Kitoje antradienį patvirtintoje ataskaitoje kalbama apie Europos Komisijos skelbiamus komunikatus, rekomendacijas, Žaliąsias knygas bei panašaus pobūdžio išaiškinimus, dar vadinamus „negriežtąja teise“ (soft law). EP narių nuomone, „negriežtosios teisės samprata yra neapibrėžta ir žalinga, todėl ji neturėtų būti vartojama jokiuose Europos institucijų dokumentuose“. Europarlamentarų teigimu, „vadinamosios negriežtosios teisės priemonės, pavyzdžiui, rekomendacijos, žaliosios ir baltosios knygos arba Tarybos išvados, nedaro teisinio poveikio ir nėra įpareigojančio pobūdžio“. Todėl „nereikėtų pritarti sąvokų požiūriu klaidinančiam vadinamosios griežtosios (dura lex) ir negriežtosios (mollis lex) teisės atskyrimui ar jo pripažinti“.
Deputatų nuomone, plataus masto „negriežtosios teisės“ priemonių naudojimas, labiau būdingas įprastoms tarptautinėms organizacijoms, o ne Europos bendrijai, nesuteikia piliečiams pakankamos teisminės apsaugos. EP nariai pažymi, jog kai trūksta politinės valios priimti teisės aktus, Europos Komisija kartais pasitelkia „negriežtąją teisę“ tam, kad apeitų kompetentingas teisės aktų leidybos institucijas – Europos Parlamentą ir ES Tarybą. Pasak deputatų, tai pažeidžia ES sutartyje įtvirtintus demokratijos, teisėtumo, subsidiarumo ir proporcingumo principus, taip pat kuria įvaizdį, jog ES biurokratija nutolusi nuo piliečių ir neturi demokratinio teisėtumo, nes yra pasirengusi neskaidriems susitarimams su „galingais tam tikrų interesų atstovais“.
Europarlamentarų nuomone, neprivalomieji dokumentai „gali būti naudojami kaip aiškinamosios arba parengiamosios priemonės rengiant privalomą galią turinčius teisėkūros aktus“, tačiau „tik tuomet, kai teisės aktų leidžiamąją galią turintys Parlamentas ir Taryba paveda Komisijai parengti aiškinamojo pobūdžio dokumentą“. Kita vertus, „jeigu komunikate pateikiami detalūs nurodymai, kurie nėra tiesiogiai pateikti Sutarties pagrindinių laisvių apibrėžime, toks komunikatas yra naudojamas neteisingai ir neturi teisinės galios“. EP nariai abejoja ir vadinamuoju „atviro koordinavimo metodu“, kuomet Europos Komisija neprivalomais dokumentais siekia nustatyti įpareigojimus ES šalims. Europarlamentarai siūlo išspręsti šią problemą tarpinstituciniame susitarime.
