Darbuotojai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse galės ir toliau dirbti neribotą laiką, nes Europos Parlamente (EP) nepavyko susitarti dėl Darbo laiko direktyvos nuostatų pakeitimo, rašo Didžiosios Britanijos finansų dienraštis „The Financial Times“.
Vėlų pirmadienio vakarą nepavyko išeiti iš aklavietės: EP spaudė panaikinti išimtį, leidžiančią nesilaikyti 48 val. darbo savaitės, o kai kurios valstybės narės pasisakė prieš tokios išimties panaikinimą, teigdamos, kad tai turės rimtų padarinių darbo rinkai.
„Derybos žlugo. Derybų atgaivinimas neįmanomas“, - sakė vienas diplomatas, dalyvavęs penkerius metus trukusiose derybose.
Nors paprastai ši išimtis vadinama „Didžiosios Britanijos išimtimi“, tokia išimtimi, numatyta 1993 metais priimtoje direktyvoje, pasinaudojo 15 iš 27 ES valstybių narių. Pritarimas šiai išimčiai išaugo po to, kai per praėjusius penkerius metus buvo priimtos kelios teismų nutartys dėl darbo laiko skaičiavimo. Pavyzdžiui, gydytojų budėjimo valandos buvo pridėtos skaičiuojant 48 valandų darbo savaitę, todėl tapo neįmanoma laikytis Darbo laiko direktyvos nuostatų.
Profsąjungos šį reikalą vadina sveikatos ir darbo saugos klausimu, o darbdavių organizacijos pabrėžia, kad darbo laiko ribojimas kenkia konkurencingumui.
Kategoriška EP pozicija šiuo klausimu įstūmė Parlamentą į neįprastą padėtį: EP pradėjo kištis į sritį, kurioje prerogatyvą turi ES valstybės narės.
ES užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras Vladimiras Špidla (Vladimir Spidla) dėl derybų žlugimo kaltina Parlamentą.
„EP griežtai reikalavo panaikinti išimtį, kam ES Taryba, atstovaujanti valstybėms narėms, negalėtų pritarti“, - sakė jis.
