Nuo vienų Europos Sąjungos parlamento rūmų Briuselyje iki kitų Strasbūre – panašiai kaip nuo Vilniaus iki Nidos. Susitarimas dėl dviejų parlamento rūmų buvo pasirašytas dar 1992 metais niekaip nenusprendžiant, kur turėtų įsikurti Europos politinis ir biurokratinis centras. Tad pastaruosius 20 metų pakuotis lagaminus Europos parlamento nariai turi bent 12 kartų per metus, kadangi plenarinės sesijos Strasbūre vyksta kas mėnesį. Iš paskos savo darbdaviams kaskart keliauja ir šimtai jų padėjėjų.
Parlamento rūmai Strasbūre tušti stovi apie 300 dienų per metus, tačiau net ir tuomet jų išlaikymas atsieina apie 10 milijonų eurų. Dar brangesnės kurjerių paslaugos – daugybė sunkvežimių kas mėnesį į Strasbūrą gabena kalnus dokumentų tam, kad po savaitės ją parvežtų atgal.
Greitojo traukinio bėgių tarp Briuselio ir Strasbūro taip pat nėra, tad specialiai jiems skirtu traukiniu keliaudami parlamentarai privalomai aplanko Paryžių, kuris seniai niekam nebesiasocijuoja su romantika. Panaikinus rūmus Strasbūre, būtų sutaupoma apie 180 milijonų eurų per metus, dar 300 milijonų būtų galima gauti rūmus pardavus.
Tačiau panaikinti parlamento Strasbūre itin nenori prancūzai, jiems tai orumo ir pokarinės Prancūzijos draugystės su Vokietija simbolis. Visgi krizės metu Strasbūro išlaikymas vien dėl simbolinės jo prasmės ima kelti didžiumos parlamentarų nepasitenkinimą.
Praeitą savaitę Europos Parlamentas pritarė siūlymui pasirinkti vienus iš rūmų nuolatiniam darbui, tačiau Europos Teisingumo Teismas sprendimą užginčijo. Tad jei diskusijos užsitęs, parlamentas ir toliau važinės kaip keliaujantis cirkas.