Europiečiams, tikėtina, ne itin patinka naujoji Kongreso sankcijų banga Rusijos atžvilgiu, rašoma „Forbes“. Ypač tai liečia vietines naftos ir dujų bendroves. Tačiau jie greičiausiai vis tiek eis iš paskos Vašingtono jau praminto tako, išsiderėję kelias nuolaidas.
Sankcijos Rusijai, išskyrus dujas
Tiek JAV, tiek Europa pritaikė sektorines sankcijas Rusijai 2014-ųjų vasarą. Jų tikslas buvo nubausti didžiąsias valstybines Rusijos bendroves dėl pastarųjų įtakos karui Ukrainoje ir Krymo okupacijai.
Tačiau karas Ukrainos rytuose užsitęsė jau trečius metus, ir neatrodo, kad Rusiją paveiks derybų kelias. Iš esmės didžiosios dalies sankcijų likimas priklauso nuo to, ar Rusija grąžins Ukrainai jos sienų kontrolę Donbaso regione. Sankcijos dėl Krymo tikriausiai liks galioti „visada“.
Maža to, Rusija ne tik palaiko Irano bei Šiaurės Korėjos tironus, bet ir pabandė paveikti JAV prezidento rinkimus, o pastarasis lašas taurėje, sprendžiant iš demokratų ir respublikonų vienybės balsuojant dėl sankcijų, buvo paskutinis.
Europa jau pratęsė savo sankcijas Rusijos naftos bendrovėms ir bankams šių metų birželį. Tačiau dujų bendrovės buvo iš esmės išbrauktos iš sankcijų paketo, nes Europa priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų.
Europa: sankcijų reikia, bet ir nereikia tuo pačiu
Visų pirma sankcijos palies Rusijos energetikos bendroves visame pasaulyje, o kartu ir tas bendroves, kurios su jomis dirba. „Nord Stream 2“, kurį jungia bendras „Gazprom“, vokiečių „Wintershall“ ir austrų OMV projektas, pasmerktas žlugti. Kai birželį paaiškėjo naujojo įstatymų projekto detalės, vokiečių ir austrų valdžią apėmė toks siaubas, kad jos abi kartu išleido šauktukų kupiną atsišaukimą. Tokiu būdu jos perspėjo Kongresą dėl šio įstatymo priėmimo pasekmių. „Tačiau ne taip svarbu, ką tu ten sau galvoji, Europa. Jie vis tiek tai padarys. Ir tu vis tiek eisi iš paskos“, – „Forbes“ rašo Kennethas Rapoza.
„Tai yra gana įdomi situacija, nes Europa iš pradžių baiminosi, kad Trumpas atšauks sankcijas, – aiškino leidiniui „Forbes“ bendrovės „Blauwtulp Wealth Management“ direktorius Arentas Thijsenas. – Dabar viskas atvirkščiai, ir ES, o ypač Nyderlandai su Vokietija negali leisti šių naujų sankcijų dėl Šiaurės srauto“.
„Anot Europos, Ukraina ir Turkija – tranzitinės šalys, palydimos didelės rizikos. Šiaurinis srautas jiems yra būtinas“, – aiškina leidiniui Janas Dehnas, „Ashmore Group“ bendrovės atstovas. Ukraina buvo pagrindinis tranzito taškas į Europą. Ji nustojo pardavinėti „Gazprom“ dujas į Europą ir pradėjo teismų maratoną Stokholmo teismuose. „Gazprom“ šiuo metu labiau suinteresuotas dujotiekio tiesimu į Turkiją. Šio dujotiekio ypatumas tas, kad jis nėra pažymėtas sankcijų sąraše.
Atsakydamas į klausimą, ar „Wintershall“ ir OMV pasitrauks iš „Nord Stream 2“ dėl sankcijų, J. Dehnas pareiškė, kad į jų vietą ateis kitos bendrovės. Taip nutiks, jeigu jos gaus garantijų iš valstybės. „Suinteresuotų šalių yra itin daug“, – aiškina jis.
Visa esmė ir yra sankcijose „Nord Stream 2“
Europa greičiausiai bandys pasiekti, kad JAV viešai prisižadėtų, jog sankcijos nepalies Europos bendrovių. Punktas, kuriame kalbama, kad sankcijų susilauks projektai, kurių Rusijos dalis sudaro 33 proc. ar daugiau, gali būti vertinamas kaip sėkmingos Europos lobistų veiklos pasekmė. Tokiu atveju Europa gali pabandyti pasinaudoti ES „blokuojančiu įstatymu“, kuris numato, kad nė vienas sprendimas, paremtas ekstrateritorialiniais amerikiečių įstatymais, negali būti automatiškai taikomas Europos Sąjungos teritorijoje.
„Šiaurės srautas-2 atsidūrė pažeidžiamoje situacijoje, tačiau tame ir yra visa esmė. Tai perspėjimas Europai“, – pasakojo leidiniui Sijbrenas de Jongas, energetikos sferos analitikas Hagos strateginių tyrimų centre. Ukraina perspėjo, kad „Nord Stream 2“ visiškai atjungs ją nuo tranzitinio maršruto Rusija-Europa. „Dabar pačios bendrovės turi pasverti savo rizikas. Atsakomieji veiksmai iš Europos pusės bus netoliaregiški“, – teigia jis.
