Europos Sąjunga (ES) nori plėtoti bendradarbiavimą su Turkmėnija energetikos srityje, pranešė ketvirtadienį susivienijimo atstovai derybose su kolegomis iš Centrinės Azijos kolegomis.
Briuselis Centrinę Aziją, kurioje yra ne vienas didžiulis naftos ir dujų telkinys, laiko pagrindiniu koziriu realizuojant savo ambicingus planus diversifikuoti energijos šaltinių tiekimus iš Rusijos, kurios daliai tenka ketvirtadalis ES sunaudojamų gamtinių dujų.
ES užsienio ryšių ir Europos kaimynystės politikos komisarė Benita Ferrero - Waldner, taip pat Prancūzijos ir Slovėnijos URM vadovai susitiko Ašchabade aptarti plataus problemų spektro - nuo energetinio saugumo iki demokratijos.
„Mes norime diversifikuoti savo (energijos) šaltinius“, - sakė komisarė „Reuters“ per posėdžio pertrauką.
Ji informavo, kad buvo susitikusi su Turkmėnijos prezidentu ir dabar abi šalys bandys dirbti drauge.
Šiame strategiškai svarbiame regione, kur konkurencija ir šiaip pakankamai arši dėl Rusijos, JAV ir Kinijos, besivaržančių tarpusavyje dėl teisės kontroliuoti išteklius,
Turkmėnija - didžiausia regione gamtinių dujų eksploatuotoja ir naftos turtingas Kazachstanas labai domina ES.
ES puoselėja viltį įkalbėti Turkmėniją jungtis prie įstrigusio „Nabucco“ dujotiekio, kuris tiektų Kaspijos dujas į Europos rinkas, statybos projekto.
Turkmėnija palaipsniui atsiveria pasaulio bendrijai po dešimtmetį trukusios izoliacijos. Prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas, pradėjęs vadovauti respublikai 2006 metų pabaigoje, bando palaikyti glaudesnius ryšius su Vakarais, nesugadinant gerų santykių su Rusija, superkančia kone visas turkmėniškas dujas.
„Svarbiausias Turkmėnijos tikslas - diversifikuoti pasaulio rinkoje energijos šaltinių eksporto kelius“, - sakė žurnalistams po posėdžio Turkmėnijos užsienio reikalų ministras Rašidas Meredovas.
Jis pridūrė, kad „šiuo klausimu bus vedamos derybos ir darbas bus padarytas“.
Atskirame posėdyje, kuriame dalyvavo Centrinės Azijos šalių ir Prancūzijos bei Slovėnijos URM vadovai, taip pat B.Ferrero-Waldner, ES pranešė apie planus rengti individualias strategijas kiekvienai iš penkių regiono šalių, įskaitant skurdo mažinimo, valdymo modernizavimo ir investicinio klimato gerinimo programą.
Be to, ES patvirtino norą užmegzti intensyvesnį dialogą dėl žmogaus teisių Centrinėje Azijoje. Žmogaus teisių gynėjai kaltina ES, kad jai energetika svarbiau už demokratiją vedant derybas su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnija ir Uzbekistanu.
„Nors regione nesiliauja rimti žmogaus teisių pažeidimai, abi šalys (ES ir Centrinė Azija) linkusios daugiau kalbėtis apier ekonominius tarpusavio santykius, o ne apie pažangą ginant žmogaus teises“, - sakoma tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ pareiškime.
Ši žmogaus teisių gynėjų organizacija ragina ES aktyviau veikti šioje srityje.
