Įskaičius šią trečią dalį, Graikija iš jos gelbėjimo planą koordinuojančios euro zonos institucijos – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – bus gavusi jau 31,8 mlrd. iš 86 mlrd. eurų, dėl kurių buvo sutarta 2015 metų liepą.
„Šiandienos sprendimas išmokėti Graikijai 2,8 mlrd. eurų yra ženklas, kad Graikijos žmonės daro nuoseklią pažangą reformuodami savo šalį“, – išplatintame pranešime sakė ESM generalinis direktorius Klausas Reglingas.
Graikijos vyriausybei pavyko įgyvendinti reformų pensijų, bankų valdymo, energetikos bei mokesčių surinkimo srityse. „Jai taip pat pavyko imtis tolesnių veiksmų, kad veiktų naujasis privatizavimo ir investicijų fondas“, – sakė K. Reglingas.
Jeigu Graikijos valdžia įgyvendins daugiau reformų pagal gelbėjimo programą, jos ekonomikos augimas „ateinančiais metais gali paspartėti, ir vyriausybė galės ateinančiais metais pradėti platinti obligacijas“, pabrėžė K. Reglingas.
Spalio 10 d. euro zonos šalių finansų ministrai pritarė 1,1 mlrd. eurų išmokai Graikijai, tačiau sustabdė dar 1,7 mlrd. eurų mokėjimą dėl augančių Atėnų negrąžintų skolų. Euro zonos šalys pareikalavo daugiau duomenų prieš pritardamos naujai išmokai.