Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Fransua Holandu po to, kai Graikija sekmadienį triuškinama persvara atmetė tarptautinių kreditorių reikalavimą griežtai taupyti mainais į finansinę pagalba
Abu lyderiai, kurie vėlai sekmadienį vakare kalbėjosi telefonu, sutiko, kad „Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas“.
Jie taip pat pranešė apie ketinimą sušaukti euro zonos lyderių viršūnių susitikimą, o kiek vėliau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad šis nepaprastasis susitikimas įvyks antradienį.
Pirmadienį taip pat vyks virtinė kitų susitikimų, Europos lyderiams stengiantis įvertinti, kokių padarinių sukels balsavimas Graikijoje, tapęs pergale tos šalies radikalių kairiųjų pažiūrų premjerui Alexis Tsipras, kuris po referendumo pareiškė, kad tai nėra „ryšių nutraukimas“.
Referendumo padariniai vis dar neaiškūs, o kai kurie analitikai prognozuoja, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos yra „labai didelė“.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienio rytą ketina surengti telekonferenciją su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi, D.Tusku ir Eurogrupės vadovu Jerunu Deiselblumu.
Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai ketina 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku pradėti derybas Varšuvoje, o euro zonos centrinių bankų aukščiausi pareigūnai susitiks Briuselyje.
„SUGRIOVĖ TILTUS“
Europos lyderiai baimingai ir atsargiai reagavo į anksti pirmadienį Graikijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtus galutinius referendumo rezultatus, rodančius, kad šalies žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai. l„Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.
A.Cipras „sugriovė tiltus“ tarp Graikijos ir Europos, laikraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė A.Merkel pavaduotojas ir Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis ir pridūrė, kad dabar „sunku įsivaizduoti“ naujas derybas.
A.Cipras ir jo vyriausybė veda Graikiją „kartaus išsižadėjimo ir beviltiškumo“ keliu, sakė S.Gabrielis , išdėstydamas pirmą aukšto lygio Vokietijos vyriausybės atstovo reakciją į įvykusį plebiscitą.
A.Cipras „sugriovė paskutinius tiltus, kuriuos Graikija ir Europa turėjo pereiti, kad rastų kompromisą, – sakė vicekancleris. – Tarus „Ne“ euro zonos taisyklėms ... derybas dėl milijardų eurų finansinio gelbėjimo programų sunku įsivaizduoti.“
Savo ruožtu euro zonos finansų ministrų Eurogrupės vadovas J.Dijsselbloemas graikų tartą „Ne“ pavadino „labai apgailėtinu Graikijos ateičiai“.
Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės „Nomura Securities“ valiutų analitikas Shinya Harui sakė, kad bendrosios ES valiutos kursas laikosi, kol investuotojai „vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių išsiplėtimo grėsmes.
„Aš asmeniškai manau, kad (Graikijos pasitraukimo) tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc.“ – sakė jis.
„NĖRA RYŠIŲ NUTRAUKIMAS“
Sakydamas kalbą per televiziją po referendumo A.Cipras tikino, jog graikų „Ne“ nereiškia santykių su Europa nutraukimo. Jis pabrėžė, kas šalies narystė euro zonoje yra „neatšaukiama“, nes nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų iš jos pašalinti kurią nors šalį.
„Tai nėra ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą“, – sakė jis.
A.Cipras sakė, kad šalies skolintojai – Europos Komisija, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pagaliau turės pradėti kalbėti apie milžinišką 240 mlrd. eurų sumą, kurią jiems yra skolinga Graikija.
„Šįkart skolos (klausimas) bus ant derybų stalo“, – pabrėžė premjeras.
Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras paskelbė atsistatydinantis, kai sekmadienį paaiškėjo į kurią pusę krypsta balsavimo rezultatai. Jo Naujosios demokratijos partija ragino per referendumą balsuoti „Taip“.
„Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, – sakė Naujosios demokratijos lyderis, anksčiau ėjęs premjero pareigas.
64 metų A.Samaras buvo raginamas atsistatydinti jau sausį, kai jo partiją per nacionalinius rinkimus sutriuškino A.Cipro radikali kairioji partija „Syriza“.
A.Samaro vyriausybės kadencija turėjo baigtis 2016 metais, bet pernai gruodį jo trapi koalicija nesugebėjo išrinkti kandidato į Graikijos prezidento postą, todėl buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.
ANT PRARAJOS KRAŠTO
Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis.
Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia tai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikintas įsiskolinimas.
Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A.Cipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.
Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.
Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigų, A.Ciprui birželio 27 dieną netikėtai paskelbus referendumą, tikėdamasis tokiu būdu išeiti iš aklavietės derybose su kreditoriais.
Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį.
Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.
Vyriausybės atstovas spaudai Gabriel Sakellaridis sekmadienio vakarą sakė, kad Graikijos centrinis bankas prašo ECB pervesti lėšų pagal Likvidumo pagalbos kritiniais atvejais teikimo mechanizmą.
Graikijos finansų ministras Varoufakis atsistatydina
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis pirmadienį padarė sukrečiantį pareiškimą, kad atsistatydins, nors vyriausybė užsitikrino tvirtą pergalę, kai graikai referendume ištarė „Ne“ tarptautinių skolintojų pasiūlytos finansinės programos sąlygoms.
„Tuojau po referendumo rezultatų paskelbimo buvau informuotas apie kai kurių Eurogrupės dalyvių ir įvairių „partnerių“ tam tikrą pageidavimą, kad „nedalyvaučiau“ jos susitikimuose“, – Y. Varoufaki, kuris per pastaruosius kelis mėnesius dažnai susiremdavo su skolintojais per derybas, rašė savo tinklaraštyje po to, kai paskelbė apie atsistatydinimą savo „Twitter“ paskyroje.
„Ministras pirmininkas nusprendė, kad ši mintis potencialiai gali padėti jam pasiekti susitarimą. Dėl šios priežasties šiandien palieku Finansų ministeriją“, - sakė jis.
Jis perspėjo, kad referendumo, per kurį daugiau negu 60 proc. graikų nubalsavo prieš griežto taupymo priemones, kurias reikalavo vykdyti tarptautiniai skolintojai, rezultatai yra „susieti su labai didele kaina ... kaip ir visos kovos dėl demokratinių teisių“.
„Didelis (visuomenės pasitikėjimo) kapitalas, suteiktas mūsų vyriausybei“, privalo būti „nedelsiant investuotas į TAIP tinkamam sprendiniui“, sakė jis, ragindamas sudaryti susitarimą, kuris apimtų „skolų restruktūrizavimą, mažiau griežto taupymo, perskirstymą neturtingųjų naudai ir realias reformas.“
Iškalbus ir ekscentriško būdo J.Varufakis, tuojau po savo darbo pradžios finansų ministro poste sausį sudrebinęs Eurogrupę, kai atsisakė laikytis nusistovėjusios tvarkos, pareiškė: „Skolintojų panieka taps mano pasididžiavimu.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
