Po šią savaitę Maskvos metro įvykdytų teroristinių išpuolių, nusinešusių 39 žmonių gyvybes, Uzlipat Gabekova labai atsargiai renkasi, ką rengtis einant į viešumą. Šiaurės Kaukaze esančios Dagestano respublikos sostinėje Machačkaloje gyvenanti moteris laikinai apsistojo Maskvoje, kur mokosi juvelyrikos meno. Ji nenori būti siejama su dviem savižudėmis sprogdintojomis, kurios dėvėjo ilgais sijonais tam, kad po jais paslėptų sprogmenis.
„Situacija mums yra itin pavojinga. Dėvėti galvos dangalą yra didelė rizika. Aš manau, kad net dėvėti sijoną gali būti pavojinga. Geriausia tiesiog nešioti kelnes. Atvykti čia [į Maskvą] dabar yra pavojinga, nesvarbu ar atvyktum dėl verslo, mokslo ir gydymosi reikalų“ – pasakoja U. Gabekova.
Etninėms mažumoms, ypač žmonėms iš Kaukazo, gyvenimas Maskvoje niekada nebuvo lengvas. Jie nuolatos patiria diskriminaciją, grasinimus, išpuolius, žeminančias dokumentų patikras, kurias vykdo milicija. Tačiau jų situacija dar suprastėja, jei yra įvykdomas teroristinis išpuolis. Tuomet gyventojai prisimena Šiaurės Kaukaze ilgai vykstantį konfliktą, o dėl to didėja įtampa tarp slavų ir kitų miesto gyventojų.
Maskvoje veikiantis „Sova“ centras, kuris registruoja rasistiškai motyvuotus išpuolius, teigia, kad po kovo 29 dienos sprogdinimų Maskvos metro buvo įvykdyti 5 išpuoliai prieš etninių mažumų atstovus. Tarp užpultųjų yra net 3 moterys, įskaitant ir 17 metų merginą iš Armėnijos bei 2 musulmones, kurios dėvėjo galvos dangalus.
„Sova“ centro direktoriaus pavaduotoja Galina Koženikova teigia, kad tikras išpuolių skaičius neabejotinai yra žymiai didesnis, nes mažumų atstovai dažnai baiminasi apie išpuolius pranešti milicija, kuri tokius skundus tiria itin nenoriai.
„Mes žinome, kad daugelis ne slaviškos išvaizdos žmonių po išpuolių sąmoningai vengė rodytis viešumoje. Jie baiminasi būti užpulti“ – teigia G. Koženikova.
Stresas, baimė ir širdgėla
Čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas internete išplatintame vaizdo įraše jau prisiėmė atsakomybę už kovo 29 dienos sprogdinimus. Jis pareiškė, kad išpuoliai Rusijoje bus tęsiami.
Maskvai laukiant naujų galimų išpuolių, kai kurie politikai jau atvirai ragina vyriausybę nusiimti pirštines ir griežtai susidoroti su tais, kurie organizuoja ir vykdo tokius išpuolius. Svetainei „gzt.ru“ Rusijos Dūmos narys Aleksandras Gurovas pareiškė, kad susirūpinimas dėl politinio korektiškumo neleidžia vyriausybei efektyviai kovoti su terorizmu. „Kiek ilgai mes galime žaisti su ta taip vadinama tolerancija?“ – klausė politikas.
Tačiau, anot čečėnų kalba leidžiamo žurnalo „Dosh“ redaktoriaus Abdullah Dudujevo, tolerancijos etninės mažumos toli gražu nepatiria.
A. Dudujevas teigia, kad jis ir kiti Maskvoje gyvenantys čečėnai ir nuliūdinti to, kas nutiko. Jis priduria, kad tie, kas žuvo per išpuolius Maskvos metro, yra nekalti žmonės. Redaktorius mano, kad dabar už viską, kas įvyko Maskvoje kovo 29 dieną, turės atkentėti eiliniai čečėnai.
„Požiūris į mus suprastėjo. Kai metro buvo sumuštos 2 čečėnės moterys, nė vienas žmogus prigrūstame vagone jų neužstojo. Tai rodo visuomenėje vyraujančią nuotaiką. Stresas, baimė ir širdgėla yra matoma žmonių veiduose. Yra neįmanoma paslėpti agresijos, kurią žmonės jaučia pašaliečiams“ – teigia A. Dudujevas.
Rusijos sostinėje gyvenantys imigrantai iš Centrinės Azijos taip pat jaučia baimę. „Atmosfera mūsų tautiečiams Maskvoje yra slegianti. Žmonės yra išsigandę ir rečiau rodosi viešumoje. Mes prieš dvi dienas atšaukėme susitikimą baimindamiesi dės saugumo. Milicija dažniau tikrina dokumentus, tačiau mes kol kas neturėjome jokių skundų dėl nacionalistų ar skinhedų įvykdytų išpuolių“ – teigia Maskvoje gyvenančių tadžikų bendruomenės vadovas Abdullo Davlatovas.
Išvietės ir kanalizacijos vamzdžiai
„Sova“ centro direktorius Aleksandras Verchovskis teigia, kad baimę mažumų gretose paskatino ir valdžios naudojama retorika. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kovo 30 dieną pažadėjo net iš kanalizacijos vamzdžių ištraukti visus teroristus. Šie komentarai priminė dar 1999 metais jo pasakytą frazę, kad teroristai turi būti naikinami net išvietėse.
A. Verchovskis teigia, kad vietoje tokių kalbų V. Putinas turėtų naudoti retoriką, kuri suvienytų šalį, o ne ją skaldytų.
„Taigi šįkart premjeras teroristų išvietėse nenaikins. Vietoje to jis juos sieks ištraukti iš kanalizacijos vamzdžių. Savaime suprantama, kad reikia persekioti teroristus, tačiau tokia retorika peržengia ribas ir yra destruktyvi. Jis skatina negatyvias emocijas. Tai kalba premjeras, o ne koks nors eilinis pilietis virtuvėje“ – teigė A. Verchovskis.
Iš pradžių Rusijos pareigūnai teigė, kad išpuolius veikiausiai įvykdė kovotojai iš Šiaurės Kaukazo. Tačiau netrukus Nacionalinės Saugumo Tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas netikėtai užsiminė, kad negalima atmesti galimybės, kad išpuoliuose pavyks apčiuopti ir gruzinų pėdsakų.
Po 2008 metų rugpjūtį vykusio 5 dienų karo Gruzijos ir Rusijos santykiai lieka įtempti. Gruzijos vyriausybė nedelsdama pasmerkė pirmadienio išpuolius Maskvoje ir pareiškė užuojautą aukų artimiesiems. Tbilisis paneigė N. Patruševo žodžius ir pareiškė noriai padėsiantis rusams tirti atakas.
Maskvoje veikiančios gruzinų bendruomenės organizacijos „Lazare“ prezidentas Džonis Karackelija teigia, kad N. Patruševo žodžiai parodo, kad Rusijos valdžia įtarinėja visus iš Kaukazo kilusius žmones, o dėl to jiems kyla pavojus.
„Jiems yra nesvarbu, iš kokios Kaukazo dalies esi. Jiems nėra jokios skirtumo tarp čečėnų, ingušų, gruzinų ar abchazų. Visi gruzinai ir visi žmonės iš Kaukazo baiminasi dėl to, kas nutiks“ – teigė D. Karackelija.
