Estijos vyriausybės vadovas Andrus Ansipas nesutinka su Rusijos kritika dėl Estijos parlamento priimto Karių kapaviečių apsaugos įstatymo ir atmetė galimybę peržiūrėti šį sprendimą.
"Rusijos grasinimai neturi paveikti demokratinės suverenios valstybės sprendimo. Visiškai akivaizdu, kad Estijos žmonės patys nuspręs, kaip tvarkyti gyvenimą savo šalyje", - pareiškė A.Ansipas interviu agentūrai "Interfax".
Pasak A.Ansipo, Estijoje priimtas įstatymas rodo, jog šalis gerbia ir pripažįsta pareigą užtikrinti, kad deramai būtų elgiamasi su karių, žuvusių kovos veiksmuose estų žemėje, palaikais, kaip tai numatyta Ženevos konvencijoje.
Drauge Estijos premjeras pažymėjo, kad pasitaiko atvejų, kai netenka kalbėti apie pagarbą mirusiesiems.
"Apie kokį gerbimą galima kalbėti, jeigu ant kapo vaikšto daugybė žmonių, rengiami mitingai, ten geriama degtinė ar laukiama troleibuso - tai nesutampa su Estijos žmonių samprata apie mirusiųjų ramybę paskutinėje jų poilsio vietoje". - pažymėjo A.Ansipas, kalbėdamas apie paminklą sovietiniams kariams Tenismegio aikštėje Talino centre.
Estijos premjeras taip pat mano, kad paminklas tapo monumentu, kuris skaldo tautą, užuot ją vienijąs ir telkęs.
Kalbėdamas apie SSRS ir nacistinės Vokietijos simboliką A.Ansipas sakė, kad Estijoje nematoma skirtumo tarp jų, jie visi laikomi okupacinio režimo atributais.
"Estijoje uždrausti abiejų okupacinių režimų simboliai, jeigu jie naudojami nesantaikai kurstyti ir pažeidžiant viešąją rimtį", - pareiškė A.Ansipas.
Drauge, pasak jo, niekas nedraudžia naudoti atitinkamos simbolikos švietimo, meno, komerciniais, žurnalistiniais tikslais arba atspindint istorinius ir aktualius įvykius.
Pasak ministro pirmininko, tiek svastika, tiek pjautuvas ir kūjis yra Estijai okupacinio režimo simboliai.
Drauge jis priminė, jog galutinį sprendimą dėl to, ar buvo kiekvienu konkrečiu atveju kurstoma nesantaika, panaudojant okupacinių režimų simbolius, Estijoje priima teismas.
