Mitinge dalyvavo ne taliniečiai
Estijoje jau septynerius metus gyvena lietuvis Viktoras (pavardė redakcijai žinoma). Jaunas vyras apsistojęs Talino rajone Lasnamae, visiems žinomame kaip rusų rajonas. Viktoras vedęs rusę, jo draugai – rusai, tad tokių žmonių apsupty esančiam lietuviui labai aiškiai matoma dabartinė situacija: vietomis aštroka, o vietomis – neutrali.
„Iš patikimų šaltinių žinau, kad dauguma žmonių, dalyvavusių rusakalbius Ukrainoje bei Kryme palaikančiame mitinge, buvo ne Talino gyventojai. Keletas atpažįstamų buvo iš Narvos miestelio (Rusijos–Estijos pasienio miestas, kur rusų populiacija yra 90 proc.) Taip pat į mitingą prisijungė atvykę turistai iš Sankt Peterburgo“, – apie mitingą, kuriame susirinko vos 50 žmonių, ir nemažai iš jų buvo žurnalistai, pasakoja lietuvis.
Kaip Viktoras paaiškina, Talino rusai – europietiškesni, tokie kaip lietuviai, o štai Narvos rusai – blogą vardą turintys Taline net tarp tų pačių rusų. „Jie gyvena su kažkokia neapykanta ir nesusitaiko su estais. Teko bendrauti su jais, tikrai ne pačios geriausios nuomonės buvau.“
„Mūsų jie nelies“
Viktoras stebisi, kad dauguma jo pažįstamų yra už tai, kad Krymas buvo priskirtas prie Rusijos.
„Visi besąlygiškai palaiko tai. Keista, bet tai tiesa. Man paklausus, kaip jaustumėtės, jei rusų armija taip pasielgtų Estijoje, išgirstu vieną atsakymą: MŪSŲ jie nelies. Iš tų „mūsų“ daugiausia yra tų, kurie kalba rusiškai, „prijaučia“ Rusijai ir neturi Estijos pilietybės“, – pasakoja lietuvis.
Pusiau rusai, pusiau estai
Viktoro teigimu, jo draugų rate yra jauni, 25–30 metų, žmonės. Dauguma jų laiko save pusiau rusais, pusiau estais. Retas kuris muša sau į krūtinę ir sako, kad yra rusas. Dauguma lanko estų kalbos kursus ir ruošiasi kalbos ir konstitucijos egzaminams – viso to reikia siekiant įgyti Estijos pilietybę.
Pats Viktoras yra vedęs etninę rusę. Jos tėvas moldavas, mama – rusė. Viktoras su žmona bendrauja rusiškai, o jų vaikas lanko bendrą estų bei rusų darželį. Iš pradžių vaikas lankė rusų darželį, tačiau Viktoras norėjo, kad jo atžala išmoktų estų kalbos ir galėtų lengvai integruotis į Estijos visuomenę. Viktoro žmona irgi siekia tai padaryti: lanko estų kalbos kursus ir mokosi konstitucijos pagrindų. Lietuvis ragina žmoną siekti Estijos pilietybės.
Engimas ar bandymas integruoti?
„Rusais“ Estijoje, Viktoro teigimu, neretai vadinami visi, kurie kalba rusiškai: ukrainiečiai, latviai, lietuviai, baltarusiai ir rusai; tai žmonės, atvykę čia įvairiais metais ir nekalbantys estiškai. Jaunas vyras neslepia, kad estus tai pykdo.
Tačiau tik vyresnioji tokių asmenų karta Estijoje, lietuvio teigimu, yra engiama, nes vyresni žmonės patys nelabai nori integruotis į visuomenę, nenori mokytis kalbėti estiškai.
„Engimas“ toks: jie nemoka kalbos ir net nesistengia. Atsakas: prastesnės darbo vietos ir pan. Niekas atvirai apie tai nekalba, bet faktas, kad mokant estų kalbą lengviau susirasti darbą, o ir atlyginimas geresnis. Dauguma draugų, dirbantys ir žinantys tik rusų kalbą, uždirba mažiau už tuos, kurie moka ir rusų, ir estų kalbas. Estų yra tris kartus mažiau nei mūsų lietuvių, todėl aš juos puikiai suprantu, kad jiems sunku suvokti, kodėl rusai neketina integruotis į visuomenę. Anaiptol – švenčia savo rusiškas šventes ir pan.“
Viktoras priduria, kad kartais atrodo, jog patys rusai ar kitų tautybių asmenys prisigalvoja, kad jie yra engiami, esą kartais taip paprasčiau pasiteisinti, kodėl nenori būti Estijos dalimi ar mokytis šalies, kurioje gyvena, kalbos.
