Estija neatsisako savo istorijos, tik kyla klausimų dėl skirtingo istorijos supratimo, teigia Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas).
Atsakydamas penktadienį į laikraščio "Molodiož Estoniji" klausimus T.H.Ilvesas paaiškino, kad Estijai Antrasis pasaulinis karas reiškia beveik pusės šimtmečio laikotarpį, prasidėjusį 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai SSRS ir Vokietija, būdamos sąjungininkės, slaptu protokolu pasidalijo tarpusavyje Rytų Europos valstybes į įtakos sferas.
"Dėl šio sandėrio kitai metais Estija neteko nepriklausomybės, po to pasidėjo žudymai ir masiniai trėmimai iš Estijos, tai pat Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos, o 1941 metrais - vokiečių okupacija, 1944-aisiais SSRS vėl užgrobė mus, įvesdama savo valdžią. Ir savo valstybę Estija atkūrė tik 1991 metais", - pabrėžė T.H.Ilvesas.
Jis pridūrė, kad priešingai, Rusija, taip pat dalis Rusijos tėvynainių Estijoje į Antrąjį pasaulinį karą vertina siauriau - tik kaip Didįjį Tėvynės karą, kai nacistai užpuolė Sovietų Sąjungą ir patyrė pralaimėjimą.
Prezidentas pabrėžė, kad estams nei tada, nei dabar nebuvo būdinga liaupsinti okupavusių Estiją valdžių veiklą.
Pasak T.H.Ilveso, daugelis estų kariavo per Antrąjį pasaulinį karą su vokiečių uniforma iš dalies dėl to, dėl ko daugelis estų kariavo ir su sovietų uniforma.
"Daugeliu abiem atvejais tai buvo svetimos valdžios primestas priverstinis pasirinkimas, kai faktiškai pasirinkimo ir nebuvo", - aiškino H.T.Ilvesas.
Jis pasirėmė estų publicistu Oskaru Looritsu (Oskaru Loritsu), kuris rašė apie tuometinį "pasirinkimą": "Dvi galimybės - arba su nacistais prieš komunistus, arba su komunistais prieš nacistus - mums tai faktiškai reiškia pasirinkti vieną iš dviejų galimybių - marą ar cholerą".
T.H.Ilvesas priminė, kad didžioji estų dalis (taip pat ir gyvenančių Estijoje kitataučių) buvo mobilizuota į Vokietijos armiją 1944 metais.
"Daugelis iš jų vylėsi taip sukurti Estijos armiją ir atgauti prarastą Estijos nepriklausomybę. Tai buvo tuščios viltys. Tačiau jeigu tada Sovietų Sąjunga būtų pripažinusi Estijos savarankiškumą, mobilizacija tikriausiai nebūtų buvusi sėkminga", - pabrėžė jis.
T.H.Ilvesas pridūrė, kad daugeliui Estijoje Sovietų Sąjunga atrodė kaip siaubingas sapnas, nes daugelis dar prisiminė masinius 1940-1941 metų trėmimus.
Prezidentas pareiškė, kad estai, kaip tauta, nebendradarbiavo su nacistais. Pasak jo, su nacistais tiesiogiai bendradarbiavo labai mažai estų, ir labai nedaug iš jų savo ruožtu dirbo naciams iš įsitikinimo.
