Ministrai teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kelia rimtą grėsmę ES saugumui ir aplinkai, ypač Baltijos jūros regione.
„Šešėlinį laivyną dažnai sudaro prastos techninės būklės senesni laivai, kurie dažnai nėra tinkamai apdrausti ir gali būti netinkami plaukioti dabartinėmis ledo sąlygomis. Šie laivai kelia didelę grėsmę Baltijos jūros aplinkai ir ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – teigė V. Svetas ir L. Ranne.
Estija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su ES, NATO, Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir kitomis Baltijos jūros šalimis, siekdamos pažaboti rusų šešėlinio laivyno veiklą.
„Laivų įtraukimas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą buvo svarbus žingsnis kovojant su šešėliniu laivynu, tačiau tai problemos neišsprendžia – reikia papildomų priemonių“, – sakė ministrai.
Ministrai pridūrė, kad būsimuose TJO ir Jungtinių Tautų (JT) susitikimuose ES ir valstybės narės turėtų kartu pabrėžti šešėlinio laivyno keliamą pavojų pasauliniam jūrų saugumui. Jie taip pat pabrėžė, kad reikia stiprinti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) reagavimo į taršą pajėgumus Baltijos jūros regione.
„Labai svarbu, kad Baltijos jūroje nuolat stovėtų bent vienas EMSA laivas, galintis likviduoti naftos išsiliejimus net ir žiemos sąlygomis. Didelis naftos išsiliejimas būtų katastrofiškas aplinkai, ypač esant apledėjimui“, – pažymėjo V. Svetas ir L. Ranne.
Ministrai taip pat pridūrė, kad, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, Baltijos jūroje reikia kabelių remonto laivo. Šiuo klausimu V. Svetas ir L. Ranne pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniu direktoratu ir jo pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen (Hena Virkunen).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
