Estijos Aplinkos apsaugos departamento monitoringo stotis Taline birželio viduryje užfiksavo radioaktyvių dalelių debesį. Jo kilmė kol kas nėra nustatyta, skelbiama postimees.ee.
Kiek anksčiau radioaktyvių dalelių sklaidą užfiksavo ir Suomijos bei Švedijos stebėjimo stotys. Nyderlandų atstovų teigimu, šios dalelės atėjo į Šiaurės Europą atsklido iš Rusijos, tačiau ši tokius kaltinimus neigia.
Estijos ekspertai pažymėjo, kad toks radiacijos kiekis nekelia pavojaus
Taline įsikūrusi Harku stotis ore aptiko nedidelį cezio, kobalto ir rutenio kiekį. Vietos gamtosaugininkų duomenimis, aptiktų izotopų kiekis yra itin menkais ir gali būti nustatytas tik laboratorinėmis sąlygomis. Dalelės buvo aptiktos birželio 14-21 dienomis, kuomet mokslininkai atliko Harku stoties monitoringo filtrų tyrimą.
Estijos atstovai pažymėjo, kad tokie šių medžiagų kiekiai nekelia jokios grėsmės žmogaus sveikatai, tačiau nerimą kelia tai, kad nėra aišku, iš kur teršalai pateko į šiaurinę Europos dalį. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija kiek anksčiau paviešino žemėlapį, kuriame nurodytas galimas izotopų išplitimas.
Jame matyti, kad radioaktyvios dalelės didžiąja dalimi plinta iš Rusijos šiaurės vakarų teritorijos į Estijos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos žemes. Vakarinė dalelių debesies dalis dengia dalį Danijos, Pietų Norvegiją ir pasiekia Šiaurės jūrą.
Estai pažymėjo, kad spinduliuotės tyrimų rezultatai yra analizuojami kiekvieną dieną, tačiau šįkart dalelių skaičius buvo toks mažas, kad buvo pastebėti tik kassavaitinių tyrimų metu. Aplinkosaugininkų teigimu, kol kas anksti teigti, ar radiacija vis dar plinta, nes reikia sulaukti šios savaitės laboratorijos tyrimų.
Estijos aplinkosaugos departamento Monitoringo skyriaus vadovas Adamas Poltas pažymėjo, kad naujų tyrimų rezultatai gali būti aiškūs jau šį trečiadienį: „ Izotopas 137Cs atmosferoje išlieka nuolat. Ar liko jis dabar didesnio lygio nei vidutinis, ar galima išskirti kažkokius kitus dirbtinius izotopus, paaiškės po tyrimų“.
Ekspertai pažymėjo, kad šilti orai ar saulės kaitra niekaip nepaveikia izotopų poveikio žmonių sveikatai. Paveikti galėtų tik krituliai, kurių dėka ore esančios dalelės galėtų patekti ant žemės.
Nepaisant to, birželio viduryje nustatytas izotopų kiekis niekaip negali pakenkti žmonių sveikatai. Aptiktas kiekis yra milijardus kartų mažesnis už tą, apie kurį kalbant būtų galima skelbti pavojų žmonėms, pažymėjo A. Poltas.
Estijos aplinkos departamento radiacijos skyriaus patarėjo Teeto Koytjarve teigimu, aplinkoje atsiradusius izotopus dera kruopščiai ištirti ir pasitelkti tarptautinę bendruomenę: „Šiuo atveju yra dar anksti kalbėti apie konkretų šių izotopų šaltinį. Kalbama ne apie nuogirdas: svarbūs faktai ir jų traktavimas. Ir Tarptautinė atominės energijos agentūra dar tik pradėjo rinkti įvairių šalių tyrimų duomenis“.
Estų ekspertai pažymėjo, kad dėl besikeičiančių orų yra itin sudėtinga, „jeigu išvis įmanoma“, nustatyti pirminį taršalų šaltinį.
Estijos URM: tai nacionalinio saugumo klausimas
Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad radioaktyvių dalelių klausimas yra nacionalinio saugumo reikšmės. Politikas taip pat pažymėjo, kad šalis apsikeitė turima informacija su Suomijos, Latvijos ir Lietuvos URM.
„Daugelis šalių paskelbė informaciją dėl nedidelio radioaktyviųjų izotopų fono padidėjimo Šiaurės Rytų Europoje. Ir nors toks jų lygis nekelia jokios grėsmės žmonėms, mūsų pačių ir bendrai visų tarptautinio saugumo interesas yra išaiškinti šiuos (radiacinio) fono pokyčius, nes to priežastimi yra žmogus“, – aiškino U. Reinsalu.
Rusija tikina, kad pas juos „informacijos apie galimą nutekėjimą nėra“
Pirmosios apie radiacijos lygio pokyčius paskelbė Suomija, Norvegija ir Švedija. Praėjusios savaitės pabaigoje šalys paskelbė, kad žmogui nekenksmingą radioaktyvių izotopų kiekį aptiko Suomijoje, pietinėje Skandinavijos dalyje ir Arktyje.
Birželio pradžioje Norvegija oro mėginiuose patiko jodo-131 izotopus, Švedija ir Suomija – cezio-134, cezio-137, kobalto-60 ir rutenio-103.
Birželio 30-ąją Radiacinio saugumo agentūra Švedijoje paskelbė, kad dabar jau neįmanoma tiksliai nustatyti, kur yra pirminis radiacijos šaltinis.
Nyderlandų valstybinis sveikatos ir aplinkosaugos institutas praėjusį penktadienį paskelbė, kad išanalizavus Šiaurės šalių pateiktus duomenis galima teigti, kad radioaktyvūs izotopai atkeliavo iš Vakarų Rusijos.
„Radionuklidai buvo dirbtinės kilmės, o tai reiškia, kad juos sukūrė žmogus. Nuklidų struktūra gali rodyti atominės elektrinės kaitinimo elementų pažeidimus“, – teigė Nyderlandų agentūra ir pridūrė, kad neįmanoma nustatyti konkretaus šaltinio dėl riboto matavimų skaičiaus.
Rusijos naujienų agentūra TASS, remiantis „Rosenergoatom“ atstovų informacija, pranešė, kad šiaurės vakarų Rusijos dalyje esančiose dviejose atominėse elektrinėse pranešimų apie kažkokias problemas nebuvo.
Skelbiama, kad prieš Sankt Peterburgo esanti AE „Leningrad“ ir šalia Murmansko veikianti „Koola“ veikia įprastu režimu, radiacijos lygis yra normos ribose. Rusijos atstovų teigimu, nėra jokios informacijos apie galimus incidentus, kurie galėtų būti susiję su radionuklidų patekimo į aplinką.
Sankt Peterburgą elektros energija aprūpinanti elektrinė yra įsikūrusi vos už 70 kilometrų nuo Estijos sienos, Suomijos įlankos pakrantėje. Ši elektrinė jau daugelį metų kelia nerimą aplinkinėms šalims, nes ten vis dar veikia keturi reaktoriai, panašūs į tą, kuris sprogo Černobylyje.
Nuo 2012-ųjų „Leningrad“ reaktorių galia dėl saugumo sumetimų buvo sumažinta iki 80 proc.
2018-ųjų pabaigoje buvo uždarytas pirmasis šios elektrinės reaktorius. Planuojama iki 2025-ųjų uždaryti ir tris likusius senojo tipo RMBK reaktorius.
