Lenkija kaip ir Estija siekia sunaikinti paskutinius sovietinio režimo simbolius, tačiau nenori įsivelti į „paminklų karą“, tvirtina Vokietijos dienraštis „Die Tageszeitung“ (http://www.taz.de).
Netrukus po to, kai Lenkijos TV žiūrovai pamatė reportažus iš gatvių kautynių Taline, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Kazimierzas Ujazdowskis pareiškė, kad “komunistinės diktatūros simboliai turi išnykti iš Lenkijos miestų ir gatvių“. Jis pranešė, kad šiuo metu ruošiamas įstatymas, kuris suteiks galimybę įvykdyti galutinę „svetimųjų viešpatavimo Lenkijoje paminklų ir simbolių likvidaciją.“ Dienraštis pastebi, kad Bronzinio kareivio perkėlimas iš Talino centro į miesto pakraštyje esančias kapines beveik sukėlė rusakalbių gyventojų mažumos maištą.
Pirmoji reakcija Rusijoje į Ujazdowskio paskelbtą esminį istorijos peržiūrėjimą – pareiškimai apie griežtas sankcijas ir totalų lenkiškų prekių boikotą. Tačiau Lenkijos ekonomika jau dabar kenčia dėl Rusijos paskelbto mėsos ir daržovių embargo. Tolimesnis boikotas paralyžiuotų visą Lenkijos eksportą į Rusiją, teigia dienraštis.
Skirtingai nei Estijoje, Lenkijoje jau prieš daugelį metų demontuota ar į sovietinių karių kapines su Maskvos pritarimu perkelta didžioji dalis sovietinių paminklų. Dabar situacija gali pasikeisti – juk kai kurių Lenkijos miestų centrinėse aikštėse tebestovi milžiniški paminklai, šlovinantys „lenkų ir sovietų ginklo brolybei“. Tačiau karas su rusais dėl paminklų – anaiptol ne tai, ko lenkai dabar norėtų sau palinkėti, pastebi „Die Tageszeitung“.
Nors prezidentas Lechas Kaczynskis net du kartus skambino Estijos prezidentui ir išreiškė savo solidarumą, Lenkijos valstybės sekretorius Adamas Lipinskis pasistengė sušvelninti situaciją. “Komunizmo simbolių likvidavimas Lenkijoje neturi nieko bendra su tuo, kas šiuo metu vyksta tarp Estijos ir Rusijos”, - pareiškė jis.
Tačiau Katynės komiteto pirmininkas Stefanas Melakas sujaukė visus jo taikdariškus planus. “Tiesiog gėda, kad milijonai zlotų iš Lenkijos mokesčių mokėtojų kišenės išleidžiami dviejų tūkstančių sovietinių paminklų priežiūrai”, - sakė jis. Komitetas, kuris ne vienerius metus reikalauja, kad Maskva beveik 20 tūkstančių lenkų karo belaisvių sušaudymą 1941 m. Katynės miške pripažintų genocidu, pareiškė apie savo solidarumą su estais.
“Šie paminklai – melo ir prievartos simbolis. Likviduodami juos mes tuo pačiu padedame rusams atsiskaityti su jų komunistine praeitimi”, - tvirtina S. Melakas. Tačiau, jo žodžais tariant, niekas nesikėsina į daugybę karių kapų ir memorialų, kurie pastatyti Lenkijoje bemaž pusei milijono 1944 – 1945 m. čia žuvusių raudonarmiečių atminimui. “Tai paprasti žmonės, nieko prieš juos neturim”, - sakė jis.
Lenkų kovų ir kančių atminties komiteto generalinis sekretorius Andrzejus Przewoznikas teigia, kad visoje Lenkijoje šiuo metu yra daugiausiai 20 – 30 vertę turinčių sovietinių paminklų. Tarp jų – Stalino lenkams padovanoti Kultūros rūmai Varšuvoje, beveik 20 hektarų sovietinių karių kapinės Varšuvos Mokotowo rajone, miesto centre stovintis Šlovės paminklas Varšuvą išvadavusiems Sovietų sąjungos kareiviams, ir monumentas lenkų ir sovietų ginklo brolybei Varšuvos Pragos rajone, kurį miestiečiai vadina tiesiog “keturiais miegančiais”. Likusieji paminklai netrukus gali patekti po buldozerių peiliu, rašo „Die Tageszeitung“.