ES ir NATO apkaltino Maskvą, kad ji slypi už virtinės incidentų, kuriais siekiama destabilizuoti Vakarus, trečius metus tęsiantis Kremliaus karui Ukrainoje.
Kelių ES šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, institucijos pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais atskleidė sąmokslų ar incidentų, įskaitant padegimus, kuriuos sumanė Maskva.
Briuselyje susitikę 27 ES valstybių ambasadoriai pritarė tam, kad būtų sukurta nauja teisinė sistema, pagal kurią už išpuolius atsakingiems asmenims būtų uždrausta išduoti vizas ir būtų įšaldytas jų turtas.
Kai kitą savaitę tekstas bus oficialiai patvirtintas, ES galės į juodąjį sąrašą įtraukinėti konkrečių Rusijos agentų ar subjektų pavardes, sakė diplomatai.
Europos pareigūnai teigia manantys, kad Rusija tokiais veiksmais iš dalies siekia susilpninti paramą Kyjivui.
ES šalys kartu su Jungtinėmis Valstijomis yra didžiausios Ukrainos rėmėjos nuo pat 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją.
Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo savo puolimą, ES jau įvedė 14 beprecedenčių sankcijų paketų Rusijai. Šiomis priemonėmis siekiama pakenkti Kremliaus karo mašinai.
Siekdamos pažaboti piktybinę Maskvos veiklą, kelios ES šalys, vadovaujamos Prahos, siekia įvesti priemones, kad Rusijos diplomatai negalėtų laisvai judėti po bloką.
Kol kas šiam žingsniui dar nepritarta, o Vengrija – Maskvai draugiškiausia bloko šalis – neseniai sukėlė savo ES partnerių pasipiktinimą sušvelnindama vizų išdavimo rusams ir baltarusiams taisykles.
