Ilgai atidėliotas naujos strateginės partnerystės tarp Rusijos bei Europos Sąjungos pasirašymas patyrė dar vieną smūgį po to, kai Lietuva dėl dvišalių nesutarimų, daugiausiai susijusių su energetika, su Kremliumi pareiškė blokuosianti šio susitarimo pasirašymą, skelbia „EU Observer“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad laiku nebuvo atsižvelgta į Lietuvos poziciją, todėl bus reikalaujama, jog partnerystės sutarties tarp ES bei Rusijos pasirašymas būtų išbrauktas iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkės.
Šią savaitę ES užsienio reikalų ministrai rinksis Liuksemburge, kur buvo tikimasi pasirašyti ES-Rusijos „Partnerystės bei bendradarbiavimo susitarimą“, kuriame nustatomas bendradarbiavimas ekonomikoje, išorės saugume, teisingumo bei vidaus reikaluose. „Mes norime bendradarbiavimo su Rusija ir mes esame tikri, kad jis labai reikšmingas visai ES, tačiau mes taipogi norime ir saugumo, solidarumo bei teisingumo“ – teigė P. Vaitiekūnas.
Vilniaus veto gali būti siejamas su keliais klausimais, o visų pirma su Rusijos sprendimu 2006 metų liepą dėl dujotiekio „Družna“ avarijos nutraukti naftos tiekimą į „Mažeikių naftą“. Be to, nesutarimai kyla ir dėl Medininkų bylos, nes Rusija savo šalyje slepia kraupų nusikaltimą įvykdžiusius nusikaltėlius. „Mes norime, kad energetikos chartija būtų paskelbta privaloma ir kad deklaracijoje būtų paminėtas Medininkų incidentas“ – teigė P. Vaitiekūnas.
Vis dėlto Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė savo įsitikinimą, kad Lietuva atsisakys savo grasinimų vetuoti susitarimą.
Susitarimas su Serbija
Geresnių rezultatų ES užsienio reikalų ministrų susitikime tikimasi svarstant Serbijos klausimą. Prieš kitą savaitę Serbijos vyksiančius parlamento rinkimus ES siekia užtikrinti šią šalį, kad ji yra laukiama kandidatė prisijungti prie 27 valstybes vienijančio bloko.
Vis dėlto tikėtis, kad bus pasirašytas „Stabilizacijos bei asociacijos susitarimas“ yra ganėtinai sunku, nes tam priešinasi Olandija bei Belgija, kurios reikalauja, kad Serbija visiškai bendradarbiautų su Hagoje įsikūrusių Karo nusikaltimų tribunolu. Be to, pačioje Serbijoje egzistuoja opozicija ES – prieš prisijungimą agituoja tiek ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica, tiek Serbijos radikalų partija.
Tiesa, praėjusią savaitę Olandija kiek sušvelnino poziciją Serbijos atžvilgiu ir pareiškė esanti pasirengusi ieškoti „kūrybingų sprendimų“. Teigiama, kad olandai „Stabilizacijos bei asociacijos susitarimą“ su Serbija siūlo pasirašyti birželį, tačiau jame turi būti numatyta sąlyga, kad tokiu atveju, jei Serbija nebendradarbiaus su karo nusikaltimų tribunolu, tai ji negaus sutartyje numatytų privalumų.
Be to, kai kurie analitikai teigia, kad susitarimo pasirašymas gali turėti neigiamų pasekmių Serbijos rinkimams. Serbai dabar itin pasipiktinę Vakarų valstybių politika Kosovo atžvilgiu, tad kiekvienas atviras JAV bei ES mėginimas paremti provakarietiškas jėgas priešingai gali sustiprinti radikalių nacionalistų pozicijas.
