2014 metų pradžioje kilus masiniams protestams prieš promaskvietišką Ukrainos vyriausybę ir paaštrėjus krizei šalyje, ES įvedė sankcijas pagrindiniams tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kuris, kaip daugelis manė, apšvarino valstybės iždą, šalininkams,
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT), antroji pagal svarbą ES teismų institucija po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), paaiškino, kad ES sprendimas buvo priimtas remiantis vieninteliu Kijevo prokuroro laišku, kai V.Janukovyčius ir penki jo bendražygiai pabėgo į Rusiją.
ES gali apskųsti ESBT sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Priimdamas nutartį dėl šio penketo apeliacijos teismas išaiškino, kad „laiške nėra detalių, susijusių su konkrečiais kaltinimais minėtiems penkiems ukrainiečiams arba su jų atsakomybės pobūdžiu“.
„Teismas priėjo išvados, kad šių penkių ukrainiečių lėšų įšaldymas neatitinka (nuobaudos) nustatymo kriterijų ir todėl anuliuoja šią priemonę“, – nurodoma pranešime.
Penki minimi pareigūnai yra buvęs premjeras Mykola Azarovas ir jo sūnus Oleksijus, kitas buvęs premjeras Sergejus Arbuzovas, Serhijus Kliujevas ir Eduardas Stavyckis.
ES sąjunga 2014 metų kovą dvylikai mėnesių įšaldė jų sąskaitas, remdamasi tuo, kad Ukrainos naujos valdžios pareigūnai atlieka tyrimą dėl valstybės lėšų vagystės.
Vėliau lėšų įšaldymas buvo pratęstas, tačiau ESBT sprendimas yra susijęs tik su įšaldymu, kuris buvo taikomas nuo 2014 metų kovo iki 2015 metų kovo mėnesio.
ES ėmėsi sankcijų prieš daugelį Ukrainos ir Rusijos piliečių, atsakydama į jų vaidmenį krizės metu ir 2014 metais Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
Briuselis vėliau įvedė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios pratęstos iki šių metų liepos mėnesio.
