Europos lygybės agentūros, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, duomenų apsaugos įstaigos nėra pajėgios tinkamai apginti ir apsaugoti žmogaus teisių bei yra per daug priklausomos nuo valstybinių institucijų, skelbiama ES Pamatinių teisių agentūros ataskaitoje.
Agentūra, kuri paskelbė keturias ataskaitas, jų išvadas pavadino „šokiruojančiomis“ ir ragina Europos Sąjungos valstybes labiau remti piliečių teisėmis besirūpinančias įstaigas.
„Kad (šios įstaigos) efektyviai veiktų, reikia resursų, įgaliojimų ir nepriklausomybės,“ – teigė Pamatinių teisių agentūros direktorius Mortenas Kjaerumas.
Jis pridūrė kad „jei duomenų apsauga besirūpinančios institucijos neturi pakankamai galių pažaboti tų, kurie pažeidžia tas teises, tai jų veikla tampa betikslė.“
Agentūra teigia, kad Austrija, Britanija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, Olandija ir Lenkija yra tos šalys, kurių įstatymai iš esmės nenumato jokių sankcijų ar bausmių pažeidus duomenų apsaugos įstatymą.
Daugelyje šalių duomenų apsaugos įstaigos, gavusios skundus dėl duomenų apsaugos teisių pažeidimo, neturi pakankamai įgaliojimų pradėti tyrimus ar priversti laikytis duomenų apsaugos įstatymo.
Taip pat teigiama, kad įvairios teisių apsaugos įstaigos yra per daug priklausomos nuo vyriausybių, todėl negali nešališkai užtikrinti žmonių teisių apsaugos.
Pasak Pamatinių teisių agentūros, Lietuva, Latvija, Estija, Airija ir Britanija yra tos ES šalys, kurių duomenų apsaugos įstaigos nėra nepriklausomos nuo nacionalinių vyriausybių įtakos ir tai sukelią nemažų problemų jų veiklai.
Vienoje (Austrija) įsikūrusi agentūra, taip pat paskelbė visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 72 proc. ES piliečių teigė nežinantys, kad jų šalyje yra nacionalinės duomenų apsaugos įstaigos.
Agentūra teigia, kad žmonės silpnai žino savo teises, todėl ES yra labai žemas gaunamų skundų kiekis iš imigrantų ir etninių mažumų atstovų.
Vienoje iš ataskaitų teigiama, kad Romų diskriminacija dažnai nelaikoma rasine diskriminacija. Agentūra cituoja neįvardintą Lietuvos atstovą, kuris taip apibūdino Romų klausimą Lietuvoje: „Esminė Lietuvos problema su „Romų atstovais“, kaip mes juos čia vadiname. Kad jie paprasčiausiai nenori dirbti...nenori mokytis, nenori gerbti šalies įstatymų.“
