Prie protesto prisidėjo aukšto rango teisėjai iš beveik visų Europos Sąjungos valstybių, kurie sakė, kad Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybės remiamas įstatymo projektas pakerta teismų nepriklausomybę ir teisinę valstybę.
„Atvykome paremti lenkų teisėjų, bet nesame politikai“, – žurnalistams sakė Airijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Johnas MacMenaminas. „Esame čia dėl teisinės valstybės, ne dėl politikos“, – pridūrė jis.
Nors vyriausybė tvirtina, kad reformos tikslas yra kova su korupcija, opozicija sako, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nori nutildyti kritiškus teisėjus.
Lenkijos parlamentarai praėjusį mėnesį pritarė pasiūlymams, pagal kuriuos būtų galima taikyti poveikio priemones reformoms nepritariantiems teisėjams. Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf projektą pavadino „antsnukio įstatymu“.
Prie protesto prisidėjo ir tūkstančiai varšuviečių, kurių daugelis nešė Lenkijos ir ES vėliavas. Dalyviai ėjo nuo Aukščiausiojo Teismo iki parlamento.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič penktadienį paviešintame laiške ragino Senatą, kur opozicija turi nedidelę persvarą, atmesti šį įstatymo projektą.
D. Mijatovič reiškė susirūpinimą, kad juo siekiama „toliau tildyti“ kitaip manančius teisėjus bei prokurorus ir „apriboti jų nepriklausomybę“.
Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis užsiminė, kad aukštieji rūmai kitą savaitę tikriausiai atmes arba pakeis įstatymo projektą, bet PiS dominuojami žemieji rūmai vis tiek galėtų panaikinti Senato sprendimą ir priimti įstatymą.
2015 metais į valdžią atėjusi PiS įvykdė virtinę prieštaringai vertinamų teismų reformų, kuriomis, kaip teigia partija, kovojama su korupcija.
Tačiau kritikai, įskaitant svarbias Europos institucijas, tvirtina, kad jomis pakertama teisinė valstybė, todėl kyla pavojus Lenkijos demokratijai. Europos Komisija kaltina lenkų vyriausybę pakertant teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principus, kurių Varšuva įsipareigojo laikytis, kai 2004 metais įstojo į ES.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
