Pirmadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ekspertai ir Ukrainos bei Rusijos atstovai, kurie svarstys galimybes suteikti Ukrainai paskolą, kad pastaroji pajėgtų padengti savo dujų skolas Rusijai.
Ukrainos atstovai pripažino, kad šalis neturi pakankamai lėšų, kad pajėgtų apmokėti už birželyje patiektas rusiškas dujas. Ukrainiečiai iki liepos 7 d. turi apmokėti 100 mln. eurų sąskaitą.
Savo ruožtu Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, o ES valstybės nerimauja, kad gali vėl likti be dujų. Tokiu būdu kyla naujo dujų konflikto grėsmė, tik šį kartą jis vyks ne žiemą, o vasaros viduryje.
Europos Komisijos sušauktame posėdyje dalyvauja Rusijos ir Ukrainos valdžios pareigūnai, „Gazprom“ ir „Naftogaz“, taip pat Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos investicinio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai. Į Briuselį atvyko ir Europos dujų kompanijų ekspertai.
Be paskolos suteikimo galimybės, susitikimo metu taip pat bus aptartas klausimas, kaip užpildyti Ukrainos dujų saugyklas dujomis ir kokius tolesnius žingsnius žengti, siekiant užtikrinti nepertraukiamą rusiškų dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją.
Ukrainos vadovybė pripažįsta, jog esama finansinių sunkumų, tačiau tikisi juos išspręsti gavusi paskolų. Žiemos šildymo sezonui Ukrainai reikia 19 mlrd. kubinių tonų dujų, toks kiekis atsieis maždaug apie 2,9 mlrd. eurų.
Kad padengtų savo ankstesnes skolas, Ukraina buvo priversta atspausdinti trūkstamą pinigų kiekį bei kreiptis pagalbos į ES. Rusijos valdžia jau ne kartą kreipėsi į ES su siūlymu apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai sindikuotą paskolą.
Per birželio 18-19 dienomis Briuselyje vykusį ES Vadovų susitikimą Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso buvo pareiškęs, kad ES nenori, jog pasikartotų sausio mėnesio konfliktas, tačiau turi būti pasirengusi blogiausiam įvykių scenarijui.
Tačiau šio susitikimo metu ES vadovai nepriėmė sprendimo išduoti Ukrainai paskolą, kuri būtų skirta „dujų“ situacijai stabilizuoti. O pats J.M.Barroso sakė, kad „ES biudžete nėra laisvų lėšų tokiai paskolai skirti“.
Todėl Briuselis tikisi palaikymo iš tarptautinių finansinių institucijų, visų pirma iš Tarptautinio valiutos fondo.
„Gazprom“ tikisi, kad tarptautinės finansų institucijos priims teisingą sprendimą ir kartu su Rusija galės suderinti klausimus, susijusius su Ukrainos dujų iš Rusijos supirkimu.
Rusija esant progai viešai reikšdavo savo abejones dėl Ukrainos mokumo. Šias abejones buvo išsakęs tiek Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tiek ir Ministras Pirmininkas Vladimiras Putinas.
Dabartinės krizės metu Rusijai svarbu užtikrinti stabilų dujų tiekimą Europai. „Gazprom“ eksportuoja iki 80 proc. dujų į ES šalis, kas sudaro pagrindinę dalį jo pajamų šaltinių. Pati bendrovė nuo metų pradžios patyrė nemažai nuostolių ir buvo priversta mažinti dujų eksporto kainas.
