Grupę sudarys „iki 40 ES ekspertų, stebėsiančių situaciją šalių tarptautinės sienos Armėnijos pusėje“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pranešime.
Remiantis pranešimu, misijos tikslas bus „stebėti, analizuoti ir teikti ataskaitas apie padėtį regione“, o „iš esmės“ ji truks ne ilgiau kaip du mėnesius.
Toks sprendimas priimtas po rugsėjį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykusių kruvinų susirėmimų, kurie padidino būgštavimus dėl naujo konflikto.
Baku ir Jerevanas dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.
Spalio 6 dieną, prieš nutariant suburti ekspertų grupę misijai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.
Susidūrus su energetikos krize ir skubiai ieškant naujų iškastinio kuro šaltinių po to, kai Rusija sumažino dujų tiekimą didėjant įtampai dėl jos invazijos į Ukrainą, ES kreipėsi į alternatyvius dujų tiekėjus, įskaitant Azerbaidžaną.
Tačiau praėjusią savaitę E. Macronas sudavė antausį Baku, pareikšdamas, kad „armėnai nebus apleisti“, po to, kai „Azerbaidžanas surengė keletą atakų pasienyje“.
Maskva, sukritikavusi Prancūzijos lyderį dėl jo pasisakymų, Armėnijoje laiko apie 2 000 karių.
