„Tai yra agresyvūs, siekiantys išprovokuoti, veiksmai, − teigė ES Vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson. − Visų pirma, tai nėra migracijos krizė, o agresijos aktas, siekiantis provokuoti. <...> Mes susiduriame su Lukašenkos režimo agresijos aktu.“
Didžioji migrantų dauguma atvyksta iš Irako, tačiau jie taip pat atkeliauja iš Sirijos ir iš Afrikos šalių, tokių kaip Kongo Demokratinė Respublika. Diplomatai sako, kad tikimasi atvykėlių skaičiaus augimo, kol derybos dėl skrydžių iš Irako į Baltarusiją sustabdymo yra bevaisės. Minskas taip pat pradėjo derybas su Pakistanu dėl vizų liberalizavimo.
Įtariama, kad Baltarusija migrantus naudoja kaip ginklą, palengvindama jų atvykimą ir kad keletas lėktuvų, gabenančių migrantus iš Stambulo ir Bagdado, leidžiasi Baltarusijos sostinėje Minske.
Blokas tiki, kad tai kerštas prieš ES dėl Lukašenkai ir jo sąjungininkams paskelbtų sankcijų. Jis valdė 27 metus ir pareiškė apie pergalę po praėjusių metų rugpjūčio 9 dieną vykusių užginčytų prezidento rinkimų, sukėlusių masinius protestus, kurie buvo sutikti su žiaurumu, areštais ir smurtu.
Gegužę režimas buvo apkaltintas civilinio lėktuvo „užgrobimu“, kai privertė „Ryanair“ keleivinį lėktuvą nusileisti šalyje, panaudojant tariamą grasinimą apie bombą tam, kad galėtų suimti garsų Lukašenkos kritiką. Dėl šio atvejo ES įvedė papildomas sankcijas.
Lukašenka tuo pat metu neigė panaudojęs migrantus politiniam spaudimui, kartu perspėdamas, kad Baltarusija neketina stabdyti jų srautų.
„[Padėtis] blogėja, atvykstant vis daugiau žmonių“, − sakė Johansson ir pridūrė, kad „reikia nuveikti daugiau“, siekiant apsaugoti Lietuvos išorinę sieną.
Praėjusį mėnesį buvo aktyvuotas ES civilinės saugos mechanizmas, kelios ES šalys, įskaitant Graikiją, Švediją ir kitas dvi Baltijos šalis − Estiją ir Latviją − pasiūlė Lietuvai pagalbą, o ES agentūros, veikiančios migracijos klausimais, šalyje dislokavo savo darbuotojus. Pavyzdžiui, jau dislokuota beveik 120 „Frontex“ pareigūnų, iš jų − 86 pasienio patruliai.
Johansson sakė, kad ES yra „pasirengusi finansuoti papildomas priemones“ ir kad ji atsiųs delegaciją išsamiau aptarti „galimybes finansuoti gerą išorės sienų apsaugos sistemą“.
Ji taip pat pažadėjo paspartinti darbą su Komisijos Prezidente Ursula von der Leyen ir aukščiausiu ES diplomatu Josepu Borrellu, kad sustabdytų skrydžius į Baltarusiją ir grąžintų tuos asmenis į Baltarusiją, kurie neturi teisės likti ES.
Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis ES vidaus reikalų ministrai surengs neformalų susitikimą, kurio metu aptars situaciją. „Kuo greičiau surengsime [susitikimą], tuo geriau. Lukašenka tęsia hibridines operacijas prieš ES ir mūsų pareiga greitai reaguoti ir priimti sprendimus“, − sakė vyresnioji ES diplomatė.