Išvesti Rusijos kariuomenę, užtikrinti sienos kontrolę yra pirmaeiliai uždaviniai. Dialogas nepabėgs... Jis bus tada reikalingas.

Vyresnės kartos sovietijos lagerio gyventojams nuo mokyklos suolo buvo gan tvirtai išaiškinta, kas yra agresorius ir jo auka, kaip visa tai reikia vertinti, koks turi būti "komunizmo statytojo kodeksu" besiremiantis liaudies gyvenimas. Visa ta kruopščiai ruošiama daili propaganda buvo skiriama liaudies masėms. Kitaip elgėsi visavaldė komunistų partijos nomenklatūra, kurios SSKP CK organas politinis biuras buvo absoliučiai visagalis. Po J.V.Stalino pasiuntimo į pragarą, būtent jis nuolat sprendė kaip tvirtame kumštyje laikyti sovietiniame lageryje esančias tautas, Sojūzo ir Varšuvos sutarties teritorijose. Režimo kumščiui šiek tiek atsigniaužus, spruko okupuotos tautos taip greitai kaip kuri sugebėjo.

Dabartinė Kremliaus politika vėl gniaužia kumštį, vienur ar kitur vykdydama agresijos demaršus. Pati Rusija nuo to kenčia labiausiai, tačiau agresyvios politikos stabdymui bei tolimesnei prevencijai dideli kaštai susidaro ir likusio demokratinio pasaulio šalims. Lietuvos vardas vėl skamba, kaip šauklio, kviečiančio pasipriešinimo tikslui susitelkti. Kaimynei Latvijai kur kas sunkiau. Ten Rygos meras labai patenkintas V.Putino agresija Ukrainoje. Netoli nuo tokio požiūrio Vengrijos premjeras, kurio šalyje 1956 metais sovietų tankai sutrypė ir iššaudė 30 tūkstančių laisvės panorėjusių vengrų.

Dabar sunku atspėti su kuo Rusijos režimas vėl panorės sudarinėti Pasaulio pasidalinimo sandėrius. NATO ir ES šalys tokios deryboms partneriai nebebus. Tikrai taip neatrodo... Gal su Kinija, Sirija, Iranu ar kokiomis terorizmą remiančiomis šalimis? Vienu atveju Rusija gautų klano "jaunėlio" teises, kitais susirastų smulkesnių palydovų. Jau dabar kai kas iš jų neorevanšistinės imperijos kišenėje sėdi.

Tiesiogiai lyginti V.Putiną su Stalinu ar Hitleriu dar kiek per anksti. Naujojo Rusijos režimo aukos skaičiuojamos tūkstančiais, dešimtimis tūkstančių, bet dar ne milijonais. Kol kas... Jei demokratinio pasaulio šalys neryžtingai trepsės su ribotomis sankcijomis, aukų skaičiai gali katastrofiškai išaugti. Ir tada nebe tiek svarbūs bus būsimų istorikų aiškinimai apie praeities klaidas laiku nestabdant agresoriaus. Žemėje daugybė visokiausių problemų. Žmonijos tarpusavio žudymasis XXI amžiuje yra absoliutus absurdas. Saugokime gamtą ir jos turtus, Žemę, kurioje gyvena ir "homo sapiens", išgyvendinkime badą ir epidemijas, ieškokime būdų, kaip apsisaugoti nuo pavojaus iš Kosmoso ir pagaliau baikime naikinti vieni kitus. Šį kartą kardą pakėlė Rusijos režimas. Jo likimas turi tapti pavydžiu kas atsitinka, kai kardas pakeliamas be garbės...