Europos sąjungos užsienio reikalų ministrai nesugebėjo prieiti vieningos pozicijos sekmadienį nepriklausomybę paskelbusios Kosovo provincijos atžvilgiu, skelbia BBC.
Prancūzija pareiškė esanti pasiruošusi vienašališkai pripažinti Kosovo nepriklausomybę, tačiau dalis valstybių, tokių kaip Ispanija, teigė, kad nepriklausomybės deklaracija pažeidžia tarptautinę teisę. Ispanijos užsienio reikalų ministras atsisakė pasirašyti bendrą ES narių poziciją, kurią parengė sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti Slovėnija. ES dokumente buvo teigiama, kad „šalys narės, pasiremdamos savo nacionaline praktika bei teisinėmis normomis, gali nuspręsti, ar užmegzti diplomatinius santykius su Kosovu kaip nepriklausoma valstybe su tarptautine priežiūra“.
Ispanija nepritarė tokiam pasiūlymui ir pateikė alternatyvą. „Šalys narės, pasiremdamos savo nacionaline praktika bei tarptautine teise, nuspręs dėl savo santykių su Kosovu“ – buvo rašoma Ispanijos pateiktame dokumente. Ispanijos užsienio reikalų ministras Migualeis Angelis Moratinos teigė, kad jo šalis nepripažins Kosovo nepriklausomybės, nes ji prieštarauja tarptautinei teisei. „Ispanijos vyriausybė visada rodė pagarbą tarptautinei teisei“ – teigė ministras primindamas, kad jo socialistų Vyriausybė po pergalės 2004 metų rinkimuose išvedė karius iš Irako.
Ispanija, kurioje kovo 9 dieną vyks parlamento rinkimai, baiminasi dėl baskų bei katalonų separatizmo šalies viduje. Ispanijos pasiūlyme ES taip pat buvo teigiama: „Kosovo nepriklausomybė yra sui generis atvejis ir nesukuria jokio precedento. Taryba pakartoja ES įsipareigojimą teritorinio vientisumo principui, kuris įtvirtintas JT Chartijoje bei Helsinkio baigiamuosiuose susitarimuose“.
Ispanų teigimu, Kosovo nepriklausomybė įmanoma tik pasiekus dvišalį Prištinos bei Belgrado susitarimą. Šalies ministras Europos reikalams Alberto Navarro teigė, kad jį itin piktina tai, kad Kosovo ateitis buvo nuspręsta Vašingtone ir dalinai Maskvoje, o ne Europoje.
Pirmadienį nuspręsta, kad ES narės sprendimą dėl Kosovo priims individualiai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė sprendimo dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo pirmadienį nepriims. Berlynas teigia lauksiantis bendro ES sprendimo. Kipras, Bulgarija, Rumunija bei Slovakija reiškia nuogąstavimus dėl Kosovo nepriklausomybės precedento jų šalyse veikiantiems separatistams.
Tuo tarpu Serbijoje pirmadienį nesiliovė protestai. Pirmadienį Serbijos sotinėje Belgrade protestavo 10 tūkst. studentų minia. „Kosovas yra Serbijos dalis, o Serbija yra pasaulio dalis“ – buvo užrašyta studentų plakatuose. Jų protestas buvo taikus ir iškilo tarsi kontrastas praėjusios nakties chuliganų bei ultranacionalistų siautėjimui. Streiką, protestuodami prieš Kosovo atsiskyrimą paskelbė ir taksistai.
Serbų gyvenamose Kosovo dalyse taipogi į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.
Viena iš pirmųjų Kosovą pripažinusių valstybių buvo Afganistanas, kuris pareiškė, kad tokiu atveju užtikrinama teisė į suverenitetą.
Tuo tarpu Rusijos Dūma pirmadienį priėmė pareiškimą, kuriame pasmerkė Kosovo nepriklausomybės deklaraciją ir pareiškė, kad ji yra nelegali, todėl turi būti anuliuota. Tikėtina, kad Kremlius blokuos Kosovo siekį įstoti į tarptautines organizacijas, kuriose Maskva turi veto teisę.
Serbijos vidaus reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Kosovo albanų lyderiams bus pateikti kriminaliniai kaltinimai dėl nepriklausomybės skelbimo. Kaltinimuose teigiama, kad premjeras Hashimas Thaci bei dar du politikai Serbijos teritorijoje sukūrė „dirbtinę valstybę“.
