Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei), susidurianti su politiniais ginčais savo šalyje, per penktadienio ES viršūnių susitikimą Švedijos Geteborgo uostamiestyje dar kartą pademonstravo, kad derybos dėl jos šalies pasitraukimo iš Bendrijos ir toliau juda lėtai, nors abi pusės siekia jas pagreitinti.
Penktadienį Britanijos vyriausybės vadovė stengėsi privačiai pasikalbėti su daugybe ES šalių lyderių, nebuvo daug ženklų, liudijančių, kad Bendrija norėtų sušvelninti savo poziciją.
Th. May penktadenį susitiko su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) už uždarų durų. Visgi tas susitikimas menkai tepaveikė įtakingąjį Prancūzijos vadovą, kuris tvirtino, kad kol kas jo šalies pozicija derybų atžvilgiu nesikeis.
„Prancūzija nekeis sutarto proceso; nepradėsime derybų dėl gyvenimo po („Brexit“), kol nesusitarsime dėl sąlygų pirmoje (derybų) fazėje“, – pareiškė jis.
Th. May vyriausybė sulaukė raginimų paaiškinti, kokio dydžio išstojimo sąskaitą ruošiasi apmokėti, bei užtikrinti, kad nesukurs griežtai saugomos sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
„Premjerei Th. May labai aiškiai pasakiau, kad vėliausiai tokia pažanga turi būti padaryta gruodžio pradžioje. Jei iki tada nebus padaryta pakankamo progreso, negalėsiu pasiūlyti naujų gairių dėl pereinamojo laikotarpio ir ateities santykių“ per ES viršūnių susitikimą Briuselyje gruodžio 14-15 dienomis, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Britanija turėtų galutinai palikti ES 2019-ųjų kovo 29 dieną, tačiau sudėtingą ir precedento neturinčią išstojimo procedūrą reikia baigti iki kitų metų spalio, kad nacionaliniai parlamentai spėtų ratifikuoti susitarimus.
Th. May nori pradėti derybas dėl būsimų santykių ir prekybos su Bendrija, o ES lyderiai tvirtina, kad bus pasirengę praplėsti derybas kitą mėnesį, jei Britanija padarys „pakankamai didelę pažangą“ dėl išstojimo sąskaitos, sienos su Airija statuso bei „Brexit“ paveiktų piliečių teisių.
„Britanija turi paaiškinti, ką turi omenyje kalbėdama apie finansinius įsipareigojimus, – žurnalistams Geteborge sakė Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas). – Visi tikimės, kad galėsime apsispręsti dėl kitos fazės, tačiau iki tol dar turime nueiti šiokį tokį kelią.“
ES paliekanti Britanija siūlo sumokėti 20 mlrd. eurų, tačiau Bendrijos pareigūnai tvirtina, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra gerokai didesni: Londonui gali tekti sumokėti net 60-100 mlrd. eurų.
D. Tuskas, reaguodamas į vyriausiojo britų derybininko Davido Daviso (Deivido Deiviso) žodžius, kad Britanija esą labiausiai stengiasi pasiekti kompromisą, pareiškė: „Tikrai vertinu pono Daviso anglišką humoro jausmą.“
Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) laikosi griežtesnės nuomonės ir primygtinai reikalauja, kad turi būti padaryta pažanga dėl Dublino keliamų reikalavimų, jog po „Brexit“ tarp britų valdomos Šiaurės ir ES narės Airijos Respublikos negali atsirasti griežtai saugoma siena.
Anot L. Varadkaro, Britanija „vienašališkai bendrąją rinką ir muitų sąjungą pašalino nuo derybų stalo“, todėl Airija nori, kad „pirmo etapo išvadose būtų aiškiai parašyta“, kad nebus fizinės sienos.
„Po referendumo (dėl „Brexit“) jau praėjo 18 mėnesių, o nuo tada, kai referendumo norėję žmonės pradėjo už jį agituoti – 10 metų, tačiau kartais atrodo, kad jie visko gerai neapgalvojo“, – skundėsi Airijos lyderis.
„Manau įmanoma iki gruodžio mėnesio pasiekti susitarimą, kad galėtų prasidėti antras derybų etapas. Tačiau, žinote, jei reikės laukti iki ateinančių metų arba jeigu turėsime laukti tolimesnių nuolaidų – tebūnie taip“, – sakė jis.
„Žinoma, norime judėti į priekį drauge bei kalbėtis prekybos ir ateities prekybos partnerystės klausimais“, – teigė ji.
Per šį ES viršūnių susitikimą Švedijoje daugiausiai dėmesio buvo skiriama ekonominės nelygybės ir socialinio saugumo klausimams, tačiau Th. May taip pat pasinaudojo proga asmeniškai susitikti su įtakingais ES pareigūnais, įskaitant S. Lofveną, L. Varadkarą bei D. Tuską, ir aptarti „Brexit“.
ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) neseniai perspėjo, kad Britanija turi iki lapkričio 24-osios patenkinti bloko sąlygas, jeigu nori, kad kitas derybų etapas prasidėtų dar šiemet.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) žurnalistams sakė, kad Britanija turi nuveikti daugiau, jeigu nori, kad kito susitikimo metu gruodžio 14 dieną Briuselyje būtų pradėtas kitas derybų etapas, susijęs su ateities prekybos santykiais ir pereinamuoju laikotarpiu.
„Laikas bėga. Tikiuosi sugebėsime susitarti dėl skyrybų per gruodžio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą, bet dar daug ką reikia nuveikti“, – žurnalistams sakė J.-C. Junckeris.
