28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu.
Jie taip pat sutarė, kad atsinaujinančių šaltinių energija turės sudaryti 27 proc. suvartojamo kiekio, taip pat dėl energijos taupymo rodiklių, nors kai kurios šalys reiškė abejones dėl tų priemonių kainos.
„Sutarta! Iki 2030-ųjų - mažiausiai 40 proc. mažesni išmetalai! Sutarta dėl ambicingiausios, ekonomiškai efektyvios, teisingos 2030 metų ES klimato ir energetikos politikos“, - socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).
ES siekė susitarti dėl šių tikslų iki kitų metų lapkritį ir gruodį Paryžiuje vyksiančio viršūnių susitikimo, kuriame, kaip viliamasi, pasaulis patvirtins naują Kioto klimato susitarimų, kurie galioja iki 2020 metų, etapą.
Dėl šio susitarimo ES atsidūrė „vairuotojo vietoje“, artėjant Paryžiaus klimato konferencijai, pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Chosė Manuelis Barozu).
Tačiau aplinkosaugininkų organizacijos skundėsi, kad ši sutartis nepakankama, kad veiksmingai prisidėtų prie pastangų sustabdyti pasaulinio klimato šiltėjimą.
Derybos iki išnaktų
Europos lyderiai diskutavo iki išnaktų, išryškėjus takoskyrai tarp „žalesnių“ turtingųjų šalių ir skurdesnių valstybių, smarkiai priklausomų nuo iškastinio kuro arba nuo gamtinių dujų, tiekiamų Rusijos.
Lenkija, kurios energetika beveik visiškai priklausoma nuo akmens anglių, anksčiau yra grasinusi blokuoti šią sutartį, baimindamasi, kad jai taps nepakeliamai brangu įgyvendinti tokio susitarimo uždavinius.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) surengė derybas su Lenkijos premjere Ewa Kopacz (Eva Kopač) viršūnių susitikimo kuluaruose, stengdamiesi ją perkalbėti.
A.Merkel, kurios šalis yra atsinaujinančių šaltinių energetikos lyderė, sakė, kad šis sutartis „suteiks Europai balsą ir derybinę poziciją tarptautinėse klimato derybose“.
Naujoji sutartis taip pat skatins didesnę energetikos sanglaudą tarp ES šalių, leisdama eksportuoti iki 15 proc. savo pagaminamos energijos, jeigu šalyje yra jos perteklius, taip pat importuoti iki 15 proc., jeigu šalis jaučia energijos stygių.
H.Van Rompuy sakė, kad planuojamos naujosios jungtys tarp šalių yra svarbus elementas plėtojant ES energetikos rinką, taip pat taps veiksniu, apsaugančiu nuo energijos tiekimo sutrikimų.
ES prezidentas pažymėjo, kad krizė Ukrainoje ir neramumai Artimuosiuose Rytuose yra puikūs pavyzdžiai, rodantys, kodėl ES jau dabar turėtų imtis veiksmų, stiprindama savo energetinį saugumą.
Pagrindas - 2020-ųjų uždaviniai
Naujoji klimato sutartis pagrįsta ES uždaviniais iki 2020 metų sumažinti 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus, tai pat užtikrinti, kad atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo, tiekiama energija sudarytų 20 proc. suvartojamo kiekio bei sumažinti 20 proc. bendrą energijos suvartojimą.
Nors penktadienį, kaip ir tikėtasi, buvo susitarta dėl naujų uždavinių – sumažinti 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus ir atsinaujinančių šaltinių energetikos dalį padidinti iki 27 proc., liepą Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas energijos suvartojimą sumažinti 30 proc. buvo sušvelnintas iki 27 procentų.
Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ pareiškė, kad ES „įjungė rankinį stabdį švariai energijai“.
„Šie tikslai yra per žemi, lėtinantys pastangas skatinti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir laikantys Europą prisirišusią prie taršos ir brangaus kuro“, – sakoma jos pranešime.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi humanitarinės pagalbos organizacija „Oxfam“ ragino išmetalus mažinti 55 proc., atsinaujinančios energetikos dalį didinti iki 45 proc., taip pat sutaupyti iki 40 proc. suvartojamos energijos.
ES taip pat paskyrė Kipro atstovą Christą Stilianidį (Christos Stylianides) Bendrijos koordinatoriumi pastangose įveikti Ebolos karštinės epidemiją, kuri Vakarų Afrikoje nusinešė jau beveik 4,9 tūkst. žmonių gyvybių.
Ch.Stilianidis naujos sudėties Europos Komisijoje taps už humanitarinę pagalbą atsakingu komisaru.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad kitoms ES šalims „reikia nuveikti daugiau“ – ne vien pažadėti skirti beveik 600 mln. eurų (2,07 mln. litų) kovai su ta mirtinai pavojinga liga.
Lyderiai taip pat ruošiasi aptarti Ukrainos krizę, nors atrodo mažai tikėtina, kad šioje srityje bus pasiekta kokia nors pažanga, nes Bendrijos ataskaita apie paliaubas tarp Kijevo pajėgų ir promaskvietiškų sukilėlių bus paskelbta ne anksčiau negu ateinantį antradienį.
Penktadienį jie ieškos galimybių skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, baiminantis naujos – jau trečiosios – recesijos bangos.
ES paskyrė kovos su Ebolos virusu koordinatorių
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį paskyrė Kristą Stylianidį (Christos Stylianides) Bendrijos kovos su Ebolos virusu, kuris Vakarų Afrikoje jau pareikalavo beveik 4,9 tūkst. gyvybių, koordinatoriumi.
K.Stylianidį, Kipro graiką, kuris bus naujasis ES komisaras humanitarinei pagalbai, „#EUCO paskyrė ES koordinatoriumi kovai su #ebola“, „Twitter“ parašė ES vadovas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).
Per praėjusį mėnesį Europos Parlamente vykusius svarstymus dėl patvirtinimo K.Stylianidis europarlamentarams sakė, jog yra pasirengęs vykti į Vakarų Afriką pamatyti situacijos savo akimis. Tokie jo žodžiai buvo palydėti plojimais.
ES užsienio reikalų ministrai anksčiau šią savaitę susitarė, kad vienas kovos su Ebolos virusu koordinatorius yra geriausias būdas sutelkti skirtingas ES pastangas – finansavimą, medicinos darbuotojus, sąlygas, tyrimus – siekiant apriboti ir suvaldyti protrūkį.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Komisija paskelbė, kad „lenktyniauja su laiku“ siekdama užbėgti Ebolos virusui už akių ir neleisti jam plisti kitur.
Todėl Europos Komisija skyrė dar 24,4 mln. eurų skubiai reikalingiems tyrimams dėl skiepų nuo Ebolos karštligės, kurios nulemiamas mirtingumas yra maždaug 70 procentų.
Tos lėšos bus skirtos skubiai, „kad būtų galima kuo greičiau pradėti darbą“, nurodė Komisija. Naujausi skaičiai rodo, kad Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje Ebolos virusu užsikrėtė 10 tūkst. žmonių, o mirė 4,9 tūkstančio.
„Dėl Ebolos lenktyniaujame su laiku, privalome ir spręsti nepaprastąją situaciją, ir, tuo pačiu metu, turėti ilgalaikį atsaką“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).
Europos Komisija nurodė dirbanti su pramone, kad būtų sukurti skiepai nuo Ebolos karštligės, vaistai ir diagnozavimo būdai.
Kol kas Europos Komisija ir 28 atskiros valstybės narės pažadėjo daugiau kaip 600 mln. eurų humanitarinės ir kitokios pagalbos, kad padėtų dorotis su šia sveikatos apsaugos krize, kuri, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), netrukus gali nulemti 10 tūkst. atvejų per savaitę.
PSO koordinuoja pasaulines pastangas kontroliuoti Ebolos karštligės protrūkį. Viliamasi, kad eksperimentinės vakcinos, kurios šiuo metu yra bandomos, gali būti prieinamos kitų metų pradžioje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
