Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu.
Politikės advokatas kaltinimus atmetė ir pridūrė, kad jam šios pranešimo paskelbimo laikas atrodo „įtartinas“.
„Mediapart“ paskelbė ištraukų iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitos dėl išlaidų, į kurias politinės grupės turi teisę dirbdamos Europos Parlamente.
Agentūra kaltina M. Le Pen ir kitus naudojus šias lėšas nacionalinės politikos reikalams, asmeninėms išlaidoms arba apmokėtu už paslaugas, naudingas komercinėms įmonėms, artimoms šios politikės vadovaujamam Nacionaliniam sambūriui (RN) ir kitai buvusiai kraštutinei dešiniajai EP frakcijai – „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF).
OLAF atkreipia dėmesį į M. Le Pen ir tris kitus europarlamentarus – jos tėvą Jeaną-Marie Le Peną, buvusį partnerį Louis Aliot (Luji Alijo) ir buvusį kraštutinių dešiniųjų EP narį Bruno Gollnisch.
Tarnyba šiuos keturis veikėjus kaltina netinkamai panaudojus apie 600 tūkst. eurų ir rekomenduoja šias lėšas grąžinti.
Ataskaitoje sakoma, kad M. Le Pen asmeniškai pasisavino apie 137 tūkst. eurų viešųjų lėšų, kai dirbo Europos Parlamente 2004–2017 metais.
„Mane stebina tokiam paveikiam paviešinimui pasirinktas laikas“ ir kovos su korupcija „pavertimas įrankiu“, naujienų agentūrai AFP sakė M. Le Pen advokatas Rodolphe'as Bosselut.
Teisininkas pridūrė, kad jį „liūdina, kaip veikia OLAF“, nes naujausia ataskaita iš dalies susijusi su „senais, daugiau kaip dešimtmečio senumo faktais“.
Jis pridūrė, kad M. Le Pen „nebuvo iškviesta jokios Prancūzijos teisėtvarkos tarnybos“, taip pat smerkė faktą, kad galutinė ataskaitos versija nebuvo išsiųsta M. Le Pen arba jam.
OLAF tyrimas buvo pradėtas dar 2016 metais, sakė R. Bosselut. 2021 metų kovą M. Le Pen pateikė tarnybai rašytinius parodymus, išsiuntusi juos paštu.
Paryžiaus prokuratūra AFP patvirtino gavusi šią ataskaitą kovo 11-ąją ir dabar ją nagrinėjanti.
Nuo 2017 metų birželio vykdomas tyrimas, įtariant, kad M. Le Pen savo partijos narius fiktyviai įdarbindavo savo padėjėjais Europos Parlamente.
Tyrėjai ją įtaria „pasisavinus viešas lėšas“ arba „bendrininkavus“ vykdant tokį nusikaltimą.
