(papildyta 12.55) Rygos susitikimas nesensacingas, bet svarbus, sako Mogherini
Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje nesensacingas, bet yra svarbus Bendrijos ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių gyventojams, pareiškė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).
Penktadienį Rygoje ji žurnalistams sakė, jog tai yra pirmasis naujos eros viršūnių susitikimas, vykstantis ES pasirašius asociacijos susitarimus su trimis šalimis - Ukraina, Gruzija bei Moldova, ir sustiprinus bendradarbiavimą su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu, o tai naudinga ir Bendrijos, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams.
„Šiandien palaikome reguliarius darbinius santykius su rytinėmis partnerėmis. (Viršūnių susitikimas) nėra sensacingas, bet svarbus ir ES, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams. Tai bus gera diena ES ir Rytų partnerystei“, - sakė F.Mogherini.
(papildyta 12.24) ES ir Ukraina pasirašė sutartį dėl 1,8 mlrd. eurų paskolos
Europos Sąjunga ir Ukraina penktadienį pasirašė sutartį, pagal kurią Kijevui bus paskolinta 1,8 mlrd. eurų, siekiant atgaivinti pinigų pristigusios šalies ekonomiką.
ES ir Ukrainos pareigūnai Trečiosios makrofinansinės paramos memorandumą pasirašė Rygoje vykstančiame Bendrijos ir šešių buvusių sovietinių respublikų viršūnių susitikime pagal Rytų partnerystės programą.
Šis dokumentas įpareigoja Ukrainą vykdyti įvairias reformas, įskaitant kovos su korupcija priemones, siekiant pašalinti struktūrinius trikdžius jos ekonomikoje.
Pirmąją išmoką, kuri turėtų siekti 600 mln. eurų, Ukraina tikisi gauti metų viduryje.
Ukrainos ekonomika šių metų pirmame ketvirtyje susitraukė beveik 18 procentų, lyginant su padėtimi prieš metus, tebevykstant konfliktui su prorusiškais separatistais rytiniame pramonės regione.
Per viršūnių susitikimą Rygoje ES taip pat pažadėjo 200 mln. eurų paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje.
(papildyta 11.33) Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai Rygoje surengė derybas su Graikijos premjeru, tačiau persilaužimas dar nepasiektas
Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais surengė „draugiškas ir konstruktyvias“ derybas dėl šalies skolų, tačiau nėra ženklų, kad jose būtų pasiektas persilaužimas artėjant svarbiam skolų gražinimo terminui birželį.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Graikijos premjeras „sutelkė dėmesį į norą pasiekti susitarimą dėl dabartinės programos“, kad būtų užtikrinta parama Graikijos finansams, sakė Prancūzijos vadovo patarėjas.
Beveik dvi valandas trukusiose derybose šalių vadovai priėjo prie bendros nuomonės dėl „būtinybės Graikijos valdžiai dirbti su trimis institucijomis“, sakė patarėjas, turėdamas galvoje Atėnų kreditorių trejetą – Europos Sąjungą, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.
A.Merkel penktadienį pareiškė, kad dar reikia daug darbo, kad būtų pasiektas susitarimas su Graikija dėl priemonių, turinčių padėti išspręsti jos skolų krizę, užsitęsus varginančioms deryboms ir baiminantis, kad Atėnams gali pristigti pinigų.
„Tai buvo labai draugiškas ir konstruktyvus pokalbis“, – sakė A.Merkel, eidama į viršūnių susitikimą penktadienį.
„Tačiau aišku, kad darbas su trimis institucijomis turi būti tęsiamas. Dar reikia daug nuveikti“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Europos Sąjungą, Europos centrinį banką (ECB) ir Tarptautinį valiutos fondą, kurie dukart skyrė Graikijai finansinės pagalbos paketus – iš viso 240 mlrd. eurų.
Tuo tarpu šaltinis Graikijos vyriausybėje pridūrė, kad A.Merkel ir F.Hollande’as „suprato būtinybę pasiekti ilgalaikį susitarimą“, ir sakė, kad jie yra pasirengę esant reikalui „prisidėti asmeniškai“, kad susitarimas būtų greitai pasiektas.
Graikijos kraštutinių kairiųjų vyriausybė ir jos tarptautiniai kreditoriai ne vieną mėnesį veda derybas dėl reformų, kurios atvertų kelią Atėnams gauti paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinės pagalbos programą. Šios lėšos Graikijai reikalingos, kad šalis išvengtų nemokumo ir galimo pasitraukimo iš euro zonos.
Atėnai jau artimiausiomis savaitėmis gali pristigti pinigų, o derybos su tarptautiniais kreditoriais yra patekusios į aklavietę, Graikijai nesutinkant su skolintojų reikalavimais imtis reformų, įskaitant pensijų apkarpymą ir darbo rinkos liberalizavimą.
(papildyta 11.04) Ukrainai ir Gruzijai bevizis režimas gali būti įvestas 2016 metais, jei šalys atitiks kriterijus, sako Latvijos premjerė
Latvijos vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma pareiškė, kad Europos Sąjunga gali įvesti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai 2016-aisiais, jei abi šalys šiais metais įvykdys visas tokiam žingsniui reikalingas sąlygas.
„Ir Ukrainai, ir Gruzijai svarbu, kad jei jos įvykdys visus kriterijus iki metų pabaigos ir tai bus pažymėta naujoje Europos Komisijos ataskaitoje, tai, tikėtina, kitais metais šioms šalims bus įvestas bevizis režimas“, - sakė L.Straujuma žurnalistams penktadienį prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimo plenarinį posėdį.
Ukraina ir Gruzija šiame viršūnių susitikime tikisi aiškaus ES signalo dėl bevizio režimo perspektyvų.
(08.00) Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje – pagalbos planas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai
Susitikime dalyvaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienio vakarą teigė, kad artimiausiu metu labai svarbu padėti Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai toliau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimus, o ES turi išlikti atvira Rytų partnerių šalių piliečiams. Pasak prezidentės, Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinus visus reikalavimus, šių šalių gyventojai į ES turi keliauti be vizų.
Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.
„Prieš pusantrų metų vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas tapo lūžio momentu Rytų partnerystės politikoje. Per šį laiką smarkiai pasikeitė geopolitinė situacija Europoje, išryškėjo Rytų partnerių skirtingi tikslai. Tačiau mums pavyko nuveikti išties nemažai – Moldovos žmonės į ES keliauja be vizų, naikinami prekybos apribojimai su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Turime ir toliau padėti šioms šalims ir būti atviri jų žmonėms“, - Prezidentūros ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigia D.Grybauskaitė.
Jame pažymima, kad Rytų partnerystės politika didžiausią naudą teikia šių šalių žmonėms, o stabili Rytų kaimynystė taip pat reiškia saugesnę Europą.
Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje. Jame tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija. Šis sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, privertusius nuverstą V.Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Maskvos remiami separatistai pradėjo kovą su vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose.
Dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė pernai birželį. Laisvos prekybos sutartis turėtų įsigalioti kitąmet. Rytų partnerystės susitikimo kuluaruose numatoma pasirašyti dokumentą, patvirtinantį naują 1,8 mlrd. eurų vertės ekonominės pagalbos Ukrainai paketą.
Prieš susitikimą Lietuva ir kitos Rytų partnerystės programos rėmėjos siekė, kad baigiamojoje deklaracijoje būtų aiškiai įtvirtinta narystės Europos Sąjungoje perspektyva, bet tam nepritarė didžiosios Vakarų Europos šalys. Potencialia paskata Rytų partnerystės šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
