Net šalys, kurios išvengė smarkių protrūkių per pirmąją infekcijos bangą, nusiritusią Europoje pavasarį, fiksuoja sparčiai didėjantį sergamumą, o Vokietija šeštadienį paskelbė, kad šalyje jau mirė daugiau kaip 10 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Vyriausybės vėl ėmė taikyti izoliavimo priemones, siekdamos sulėtinti atsinaujinusį viruso plitimą valstybėse, kurios, kaip buvo manyta dar prieš kelias savaites, įveikė krizę.
Tačiau nuo socialinės izoliacijos ir ekonominių sunkumų pavargę žemyno gyventojai priešinasi naujiems suvaržymams: pavyzdžiui, smarkiai paveiktame Neapolyje naktį į šeštadienį šimtai protestuotojų susirėmė su Italijos policija.
Žemynas susidūrė su rimtu pavojumi visuomenės sveikatai ir „labai didelį susirūpinimą keliančia epidemiologine padėtimi“, neseniai pareiškė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktorė Andrea Ammon (Andrėja Amon).
Agentūra nurodė, kad visos ES šalys, išskyrus Kiprą, Estiją, Suomiją ir Graikiją, taip pat Jungtinė Karalystė, priskiriamos „didelį nerimą keliančių“ valstybių kategorijai, nors prieš mėnesį jų buvo tik septynios.
Ispanijai anksčiau šią savaitę tapus pirmajai Europos šaliai, oficialiai nustačiusiai daugiau nei 1 mln. COVID-19 atvejų, premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) penktadienį pareiškė, jog tikrasis susirgusių žmonių skaičius veikiausiai yra triskart didesnis.
Prancūzijoje užsikrėtimo atvejų skaičius penktadienį, kaip ir Ispanijoje, perkopė milijoną, o Vokietijoje tą dieną infekcija buvo patvirtinta rekordiškai daug gyventojų – 15 tūkstančių. Epidemiologinei padėčiai blogėjant sveikatos apsaugos institucijoms raginant visuomenę laikytis socialinio atstumo taisyklių.
Keliose valstybėse įsigaliojo skubi nauji kasdienio gyvenimo apribojimai, o Prancūzija komendanto valandą buvo išplėsta ir dabar taikoma 46 mln. gyventojų.
Tokia priemonė vėlai penktadienį įsigaliojo ir dalyje Italijos, įskaitant Romą. Šis žingsnis išprovokavo raginimus socialiniuose tinkluose išeiti į gatves, o per surengtą protesto akciją šimtai demonstrantų svaidė sunkius daiktus į policiją ir padeginėjo šiukšliadėžes.
Italija šiuo metu grumiasi su didžiausio ekonomikos nuosmukiu nuo Antrojo pasaulinio karo, nulemtu pavasarį įvesto dviejų mėnesių nacionalinio karantino, šalį apėmus vienai didžiausių COVID-19 epidemijų Europoje. Šalies valdžia kol kas nėra linkusi sugrąžinti tokių drastiškų suvaržymus.
Penktadienį Velse, kaip ir ankstesnę dieną Airijoje, įsigaliojo visuotinis karantinas, o visa Lenkijos teritorija buvo priskirta „raudonajai zonai“ – taigi, šalyje iš dalies užsidarė mokyklos ir restoranai.
Tuo metu Švedija, anksčiau šiemet išgarsėjusi kaip karantiną atsisakiusi skelbti valstybė, ir toliau laikosi tos pačios strategijos, nepaisant augančio COVID-19 atvejų skaičiaus.
