„Kviečiame ... Lenkijos valdžią imtis veiksmų, kad būtų pašalinti tie nerimą keliantys dalykai, ir per tris mėnesius informuoti Komisiją apie atliktus žingsnius“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per spaudos konferenciją.
Lenkijos problemos – ES problemos
Pirmas kartas: Tai pirmas yra kartas, kada ES vykdančiosios valdžios atstovas oficialiai apkaltina šalį-narę antidemokratiniais veiksmais.
ES pozicija: Fransas Timmermansas pažymėjo, kad Lenkijos valdžios, net ir po ES ir JAV simbolinio spaudimo, atlikti kosmetiniai pokyčiai vis dar „neleidžia teismams atlikti savo funkcijos valdžių padalijimo sistemoje – būti atsvara parlamento sprendimams“.
Kuo gresia: šiuo metu yra minima, kad Lenkija gali netgi netekti balsavimo ES teisės.
ES problemos: Ši problema Europos Sąjungai yra tik viena iš daugelio, kurios užgriuvo pastaruoju metu. Sąjunga palaipsniui praranda kontrolės įvaizdį: pabėgėlių krizė ir šalių atsiskyrimas juos priimti, „Brexit“ smūgis autoritetui, ta pati Šveicarija irgi yra susieta sutartimis su ES ir iki kitų metų turi būti nuspręsta, ką su tuo daryti (referendumo dėl laisvo asmenų judėjimo pasekmė), po mįslingo pučo prieš R. Erdogano valdžią faktiškai žlugęs bendradarbiavimo su Turkija dėl pabėgėlių klausimas, o dabar dar ir Lenkijos valdžios bandymas suardyti valdžių pasidalijimo sistemą ir perimti šalies Konstitucinio teismui.
Valdančiųjų bandymas uzurpuoti valdžią
Kas vyksta: Pasinaudota lenkų rinkimų metu suteikto mandato palaikymu, tačiau paminta demokratijos ir stabdžių ir atsvarų sistema. Turkijoje taip pat pasinaudota liaudimi, kuri rankose laiko Atatiurko plakatus, o remia valdžią, kuri sunaikino bet kokį istoriškai susiformavusį pasaulietinės kariuomenės įtakos svertą – netgi reformuoja karininkų ruošimo mokyklas.
Teismų sistemos krizė: Lenkijos Konstitucinio Tribunolo reforma buvo paskelbta praėjusių metų pabaigoje, išsyk po to, kai daugumą Seime absoliučią daugumą laimėjo partija „Teisė ir teisingumas“. Anot naujo įstatymo, sprendimui priimti dabar reikės 2/3 visų teisėjų balsų. Anksčiau užteko paprastos daugumos. Be to, mažiausiai 13 teisėjų turi dalyvauti posėdyje.
Reforma taip pat suteikia teisę Seimui atšaukti Konstitucinio Teismo teisėjus iš pareigų, o prezidentui ir teisingumo ministrui – teisę skųsti teisėjus, tuo pačiu atimant iš teismo teisę skelbti šalies prezidentą negalinčiu vykdyti savo pareigų.
Lenkijos valdžios reakcija: Lenkijos valdžia laikosi nuostatos, kad šalyje vykstantys procesai yra šalies vidaus reikalas, o „ES geriau rūpintųsi kaip ekonomiškai prisidėti prie narių gerovės“.
Formaliai Lenkija atkreipė dėmesį į 2015-ais Europos Komisijos išsakytus pastebėjimus – paprašė kartu su Venecijos komisijos (patariamoji institucija konstituciniais klausimais) atstovais pateikti savo kritiką, tačiau realiai net nesulaukus atsakymo kontroversiški sprendimai buvo patvirtinti.
Parlamentaras, tačiau politologų sutartinai vadinamas tikruoju Lenkijos vadovu, Jaroslawas Kaczynskis juokiasi. Apeliuoja į tai, kad F. Timmermansas pats yra iš Nyderlandų, kur net nėra Konstitucinio teismo ir ES kaltinimus vadina farsu. Kas iš esmės yra klaidinga dėl skirtingų valdymo formų (Nyderlanduose – konsociacinė demokratija, kurioje valdymą pasidalija visi visuomenės segmentai). Tuo tik įrodydamas, kad „whataboutizmas“ yra gajus ne tik Rusijos politikoje. Juk Nyderlandams gal net ir nereikia Konstitucinio teismo sprendimų, kaip ir nereikia „turkiškos“ pasaulietinės kariuomenės.
Premjerė Beata Šydlo džiaugiasi, kad Lenkija yra labai demokratiška, cituoju, „žodžio laisvė nėra ribojama, o policija nešaudo į protestuotojus“.
Prezidentas Andžejus Duda siūlo ES rūpintis „globaliais“ ar ūkiškais dalykais, bei mažiau kištis į mažųjų valstybių vidaus reikalus.
Visuomenės apklausos: 55 proc. lenkų vis dar palaiko ES poziciją, 32 proc. sako, kad nieko PiS nedaro blogo, bet pastarųjų sumažėjo septyniais procentais. Beje, paklausti apie apie patį ginčą dėl Konstitucinio teismo dauguma apklaustųjų nelabai supranta, kas ten vyksta – kuris Seimas kaltas dėl šios krizės kovo mėnesį negalėjo pasakyti 42 proc. apklaustųjų. Dabartinis – 20 proc., buvęs – 17 proc., o abu – 21 proc.
Lenkų požiūris į pabėgėlius: Vienas iš svarbiausių klausimų, kuris leido dabartinei valdančiajai partijai užimti postą yra pabėgėlių klausimas. J. Kaczyński rinkimų kampanijos metu nesibaidė naudoti gąsdinimo teorijų, pavyzdžiui, apie „nežinomų ligų platinimą“. 2015 metais tai buvo itin populiari „miesto legenda“ – vienas iš žinomiausių pavyzdžių yra ir Lietuvoje plačiai išplitęs „Miuncheno gydytojos laiškas“.
Apklausos rodo, kad praėjusių metų spalio mėnesį – 55 proc. prieš migraciją, kovą – jau virš 70 proc. vertina „prieš“ arba „nepalankiai“. Didžiausias šuolis statistikoje užfiksuotas spalį ir lapkritį – Lenkijoje rinkimus laimi „Tvarka ir teisingumas“, o Paryžiuje yra įvykdomas teroro išpuolis.
Lenkijos problemos: Nerimą kelia yra ne tik tai, kad faktiškai pakirstas pasitikėjimas demokratine teisės sistema, bet ir tai, kad į valdžią atėjusi „Teisės ir teisingumo“ partija perėmė vietos žiniasklaidą į savo kontrolę, taip pat suteikė daugiau galių teisėsaugai, sekimui.
Reikšmė Lietuvai: Lietuvai šiuo metu yra dvi Lenkijos, viena yra ta, kurios valdžia imasi neteisėtų veiksmų siekdama sustiprinti savo įtaką, o kita yra ta, kuri lyderiauja atstovaudama NATO Rytuose, kur šalia mūsų yra grėsmę kelianti Rusija. Kol kas sunku spręsti, kaip toli žengs „pilkojo kardinolo“ J. Kaczynskio vadovaujama Lenkija. Išlieka atviras klausimas, ar „Teisė ir teisingumas“ drįs keisti valdžios galias (pavyzdžiui, Konstitucijos keitimas ir prezidentinių galių didinimas), tačiau kol kas nesimato ir ženklų, kad būtų kuriama kokia nors kita valdžių atsvara dabar naikinamoms ir „neįtinkančioms“ valdžiai. Sprendžiant iš Lenkijos valdžios pozicijos, su abiem jomis tiek Lietuvai, tiek ir visai ES teks derinti bendrą politiką.
