„Šiuo kritiškai svarbiu Europos istorijos momentu, paženklintu nepateisinamos agresijos, vykdomos Rusijos prieš Ukrainą, žengti ES keliu Albanijai ir Šiaurės Makedonijai yra raktas į viso Europos žemyno stipresnę sanglaudą ir atsparumą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno bendrame pareiškime.
„Sveikiname kompromisinį pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiama tiek į Šiaurės Makedonijos, tiek į Bulgarijos interesus ir susirūpinimą, remiantis abipuse pagarba, pasitikėjimu ir supratimu. Šiaurės Makedonijos parlamento suverenus sprendimas bus svarbus judėjimui į priekį“, – pabrėžė jie.
„Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įsipareigojusios glaudžiau bendradarbiauti Vakarų Balkanuose. Užtikrinti stabilumą ir klestėjimą bei paversti jų europinę ir euroatlantinę ateitį tikrove išlieka mūsų bendras tikslas“, – pridūrė J. Borrellis ir A. Blinkenas.
Šiaurės Makedonija jau 17 metų yra kandidatė įstoti į Europos Sąjungą. 2020 metais šaliai buvo leista pradėti derybas dėl stojimo, bet jų pradžios data iki šiol nebuvo nustatyta.
Bulgarija kaip ES narė naudojosi savo teise blokuoti Šiaurės Makedonijos stojimą.
Šiaurės Makedonijoje pastarosiomis dienomis padidėjo politinė įtampa ir kiekvieną naktį buvo rengiami protestai, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui per NATO viršūnių susitikimą Madride paskelbus, jog jis mano, kad buvo pasiektas „kompromisinis sprendinys“.
E. Macrono pasiūlyme numatoma, kad abi pusės padarytų nuolaidų. Skopjės vyriausybė turėtų įsipareigoti pakeisti konstituciją, kad būtų oficialiai pripažinta bulgarų tautinė mažuma, būtų apsaugotos mažumų teisės ir uždrausta kurstyti neapykantą – kaip reikalavo Bulgarija, kuri yra ES narė nuo 2007 metų.
Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad šiuo pasiūlymu nekvestionuojamas makedonų kalbos egzistavimas, bet pridūrė, jog, kaip ir visi susitarimai, šis yra „grindžiamas kompromisais ir pusiausvyra“.
Šiaurės Makedonijos prezidentas Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis) ir premjero Dimitaro Kovačevskio vyriausybė palaikė šį pasiūlymą kaip protingą kompromisą. Priimti jį „nebūtų nei istorinis triumfas, kaip jį vadintų viena stovykla, nei istorinė nesėkmė, kaip sako priklausantys kitai stovyklai“, sakė S. Pendarovskis.
Vyriausybė pabrėžė, kad pasiūlymas nekelia pavojaus nacionaliniams interesams ar šalies tapatybei. Vis dėlto pagrindinė opozicinės centro dešinioji partija VMRO-DPMNE ir kitos jėgos su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad ją priimti reikštų nusileisti Bulgarijos reikalavimams, keliantiems pavojų Šiaurės Makedonijos istorijai, kalbai tapatybei, kultūrai ir paveldui.
Tuo metu Bulgarijos premjero Kirilo Petkovo centristinė vyriausybė buvo nuversta parlamentui birželio 22 dieną nubalsavus už nepasitikėjimą kabinetu. Viena mažesnioji valdančiosios koalicijos partija pasitraukė iš keturių partijų aljanso, pareiškusi, kad K. Petkovo nusiteikimas nebeblokuoti Šiaurės Makedonijos stojimo į ES yra „tautos išdavystė“.
Bulgarija priėmė Prancūzijos pasiūlymą, kuriam dabar turi pritarti Šiaurės Makedonijos parlamentas. Plenarinė sesija šiuo klausimu dar nebuvo paskirta.
