ES ekonomika palaipsniui atsigauna, tačiau vis dar susiduriama su priešpriešiniu vėju. 2009 m. trečią ketvirtį realusis BVP vėl pradėjo augti – taip baigėsi ilgiausias ir giliausias ekonomikos nuosmukis ES istorijoje.
Išskirtinės krizei įveikti skirtos priemonės, kurių ėmėsi ES, atliko svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką. Tačiau, kaip buvo numatyta 2009 m. rudens prognozėje, ketvirtą ketvirtį pradėjus silpnėti kai kurių laikinųjų veiksnių poveikiui augimas sulėtėjo.
Atnaujintos prognozės duomenimis ekonominės ES perspektyvos išlieka iš esmės nepakitusios. Numatoma, kad BVP augimas 2010 m. sudarys 0,7 % tiek ES, tiek euro zonoje. Infliacijos projekcijos taip pat išlieka iš esmės tokios pačios – 1,4 % ir 1,1 % atitinkamai ES ir euro zonoje. Šias projekcijas vis dar gaubia didelis netikrumas, kaip akivaizdžiai parodė pastarojo meto įvykiai finansų rinkose.
Už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos narys Olli Rehnas sakė: „ES ekonomikos atsigavimas yra realesnis, tačiau vis dar nestabilus. Atkurti tvirtą ir tvarią Europos ekonomiką turėtų būti mūsų svarbiausias tikslas. Todėl būtina veikti dviem frontais: gaivinti ekonomiką ir konsoliduoti valstybės finansus. Naujoji 2020 m. Europos strategija, skirta mūsų ekonomikai modernizuoti, turėtų būti įgyvendinama kartu konsoliduojant valstybės finansus. Tai yra būtina tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti.”
ES ir euro zonos BVP augimo prognozės pildosi
Pirmo šių metų pusmečio tiek ES, tiek euro zonos BVP augimo projekcijos Komisijos prognozėje buvo šiek tiek padidintos. Tačiau dėl nedidelio sumažinimo 2010 m. antrą pusmetį numatomas bendras BVP augimas 2010 m. iš esmės išlieka nepakitęs – 0,7 % abiejose zonose.
Šie skaičiavimai grindžiami atnaujintomis Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, kurioms tenka apie 80 % ES BVP, projekcijomis.
2009 m. antrąjį pusmetį pasaulio ekonominė veikla pasirodė esanti aktyvesnė, negu buvo tikėtasi, visų pirma besivystančiose Azijos šalyse. Praėjusiais metais realusis BVP (išskyrus ES) išvengė visiško smukimo ir dabar tikimasi, kad 2010 m. jis išaugs maždaug 4¼ %. Kalbant apie artimiausią laikotarpį, pasauliniai rodikliai yra optimistiniai ir iš dalies atspindi atsargų ciklą gamyboje.
Vėliau pasaulinio augimo laukia sunkus laikotarpis dėl palaipsniui nykstančio skatinamųjų priemonių poveikio ir dėl atsargų ciklo. Šalių skirtumai išlieka dideli – atsinaujinus kapitalo srautams ir vėl sugrįžus investuotojų apetitui besivystančios ekonomikos šalys atsigauna gerokai tvirčiau. Nors ES išorės aplinka atsigauna greičiau, nei tikėtasi, dar neaišku, kiek tai padės ES šiais metais .
Poveikis vidaus dinamikai kol kas nedidelis
Pagerėjusios nuotaikos rodikliai ES rodo, kad veikla plečiasi, bet objektyvūs duomenys, visų pirma pramonės gamybos ir mažmeninės prekybos, pastaruoju metu buvo mažiau žadantys. Nors geresnė, nei tikėtasi, išorės aplinka galėtų toliau skatinti eksportą, investuojama vis dar labai vangiai ir tai atspindi labai žemą pajėgumų panaudojimo lygį.
Gyventojai 2010 m. taip pat turbūt investuos vangiai, turint omenyje būtiną būsto sektoriaus sureguliavimą keliose valstybėse narėse. Finansų rinkų sąlygos nuo 2009 m. pradžios atsigavo, tačiau balanso sureguliavimas neužbaigtas ir netikrumas išlieka didelis.
Prislopintos investicijų perspektyvos paprastai reiškia, kad darbo rinka bus silpna, o dėl to savo ruožtu greičiausiai mažės privatusis vartojimas. Kadangi daugelis pagrindinių varomųjų jėgų ES ir visame pasaulyje vis dar yra laikino pobūdžio, ekonomikos atsigavimo tvirtumas dar turi būti išbandytas.
Išlaikytas kainų stabilumas
Stiprus defliacijos procesas beveik visus 2009 metus labiausia paaiškinamas neigiamu energijos ir maisto prekių komponentų bazės efektu ir didėjančiu ekonomikos sąstingiu. SVKI infliacija šiek tiek padidėjo paskutiniais 2009 m. mėnesiais ir išliko labai saikingo dydžio – 1,0 % per metus ES ir 0,3 % euro zonoje, kaip ir buvo tikėtasi rudenį.
Žvelgiant į priekį, dėl stipraus ekonomikos sąstingio infliacija turėtų būti valdoma, ir tai atsvertų energijos ir pagrindinių produktų kainų augimą. Tikimasi, kad kainų stabilumas bus išlaikytas, nes SVKI infliacijos projekcijos tik šiek tiek didinamos iki 1,4 % ES, o euro zonoje paliekamos tokios pačios – 1,1 %.
Galima teigti, kad 2010 m. su ES ekonomikos augimo perspektyva sietina rizika vis dar iš esmės subalansuota. Žvelgiant iš neigiamos pusės situacija finansų rinkose išlieka labai neaiški ir atvira rimtai neigiamai rizikai. Žvelgiant iš teigiamos pusės energingas pasaulio ekonomikos atsigavimas, visų pirma besivystančiose Azijos rinkose, ir neišvengiamas atsargų ciklo posūkis ES gali turėti didesnį poveikį vidaus paklausai, negu šiuo metu tikimasi. Kalbant apie infliacijos perspektyvas, 2010 m. rizika taip pat išliks iš esmės subalansuota.
