Nors kone visos Europos ekonomikos sritys patiria nuosmukį, tačiau bent vienas sektorius tikrai auga. Tai – šešėlinė ekonomika.
„Šešėlinė ekonomika“, kuri apima neapmokestinamą prekybą prekėmis ir paslaugomis, tačiau neįtraukia tokių rimtų nusikaltimų kaip nelegali prekyba narkotikais ar prostitucija, per šiuos metus 14 Europos Sąjungos valstybių turėtų išaugti nuo 0,3 iki 0,9 procentų.
Didžiausi šešėlinės ekonomikos augimo mastai – nuo 0,8 iki 0,9 proc. - prognozuojami Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje. Tuo tarpu mažiausiai šešėlinė ekonomika turėtų išsikeroti Belgijoje, austrijoje ir Vokietijoje.
Tiesa, į Lince įsikūrusio Johanneso Keplerio universiteto tyrimą nebuvo įtrauktos prie ES prisijungusios buvusios komunistinės šalys. Tačiau manoma, kad šiose valstybėse šešėlinė ekonomika turėtų augti taip pat sparčiai arba net sparčiai nei ataskaitoje aptartose šalyse.
Prie šešėlinės ekonomikos augimo prisideda tokie faktoriai kaip augantys mokesčiai, nedarbo lygio kilimas ir nepasitikėjimas valstybe.
Šešėlinės ekonomikos dydis kinta priklausomai nuo regiono. Šiaurės Europoje ir Skandinavijoje šešėlinės ekonomikos dydis prilygsta nuo 10 iki 18 proc. BVP dydžio. Viduržemio jūros šalyse – Portugalijoje ir Italijoje – šis skaičius yra didesnis – apie 20-25 proc.
Savo ruožtu Estijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje šešėlinės ekonomikos dydis prilygsta 36-39 proc. BVP.
Šis rodiklis ES kaimyninėse šalyse yra dar didesnis. Baltarusijoje ir Moldovoje pusė ekonomikos yra šešėlinė, Ukrainoje šešėlinės ekonomikos dydis prilygsta 57 proc. BVP, o Gruzijoje – 68 proc.
Tiesa, Austrijos mokslininkai, atlikę tyrimą, teigia, kad šešėlinė ekonomika gali pagerinti eilinių piliečių gyvenimus. „Šešėlinė ekonomika turi tendenciją pagerinti žmonių gerbūvį. Gaminamos papildomos gėrybės, generuojamos papildomos pajamos. Jūs nedirbate šešėlinėje ekonomikoje tam, kad saugotumėte savo santaupas sąskaitoje, o dirbate tam, kad įsigytumėte naują televizorių ar dar ką nors“ - teigia ataskaitą rengęs Friedrichas Schneideris.
