Lietuvai ir jos bendramintėms ES naujokėms nepavyko į pamatinį Europos Sąjungos sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos įtraukti stalinizmo nusikaltimų sąvokos.
Tačiau, siekdama kompromiso su Rytų ir Vidurio Europos šalių reikalavimais, ES organizuos visuomeninius debatus dėl totalitarinių nusikaltimų teisinio vertinimo.
Praėjusį ketvirtadienį Liuksemburge vykusiame visų 27 ES teisingumo ministrų pasitarime buvo sutarta bausti už rasinės ir tautinės neapykantos apraiškas ir tam tikras jų formas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.
Šis bendras požiūris pasiektas po šešerius metus trukusių debatų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir Lietuva, kėlusi stalinizmo nusikaltimų baudžiamumo klausimą. Lietuvos delegacija reikalavo stalinizmo nusikaltimus ir jų neigimą įtraukti į rasinių nusikaltimų grupę.
Lietuvos teisingumo ministras Petras Baguška Liuksemburge pateikė Lietuvos principinę poziciją, kad totalitarinių režimų - tiek nacizmo, tiek stalinizmo - vykdyti nusikaltimai bei jų menkinimas ar neigimas teisiškai privalo būti traktuojami vienodai. Tačiau naujajame susitarime, kuris laikomas kompromisu tarp žodžio laisvės ir atsakomybės už kriminalinius veiksmus, vengiama holokausto ar stalinizmo neigimą pripažinti nusikalstamu.
Tuo tarpu ES vidaus reikalų komisaras Franco Frattini pasidžiaugė, kad "ES prisiėmė moralinę atsakomybę ir ne tik ekonomikoje", rašo "The EU Observer". "Rasinei prievartai, antisemitizmui ar tautinę neapykantą kurstantiems žmonėms prieglobsčio nėra", - sakė jis ir pridūrė, kad šiuo nutarimu pasiekta "pusiausvyra tarp pagarbos žodžio laisvei ir baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, o ne už idėjas".
Savo ruožtu ES pirmininkaujanti Vokietija, bandydama rasti kompromisą, pateikė naujus pasiūlymus Ministrų Tarybos deklaracijai, kuriuose smerkiami totalitarinių režimų vykdyti nusikaltimai. Europos Komisijai pavedama organizuoti europinio masto svarstymus apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus, bei nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus.
Lietuvos teisingumo ministras mano, jog tai svarbūs žingsniai įtraukiant Lietuvai aktualius istorinio teisingumo klausimus į Europos Sąjungos darbotvarkę. Galutinis jų įsigaliojimas bus įmanomas po aptarimo ir patvirtinimo Lietuvos Vyriausybėje ir Seime.
Liuksemburge pasiektą bendrą požiūrį dar turi patvirtinti Ministrų Taryba, o ES narės privalo per dvejus metus jį įtraukti į savo nacionalinę teisę. Nutarimo teksto priėmimas užtruko dėl Baltijos šalių, ypatingai Lietuvos pasipriešinimo.
