Kaimynystės ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi po vizitų Šiaurės Makedonijoje ir Bulgarijoje ketvirtadienį lankydamasis Albanijos sostinėje Tiranoje sakė, jog atidėliojamos Briuselio derybos su Tirana ir Skopjė kelia grėsmę saugumui ir pasitikėjimui tarp partnerių.
Derybų pradžią blokuoja 2007 metais prie ES prisijungusi Bulgarija. Pasak jos, Šiaurės Makedonija nesilaiko dalies 2017 metais abiejų šalių pasirašyto draugystės susitarimo.
Bulgarija nori, kad Šiaurės Makedonija pripažintų bulgarų etninę mažumą savo įstatymuose, tačiau pati nepripažįsta jos teritorijoje gyvenančios makedoniečių mažumos.
„ES saugumui kyla pavojus, todėl turėtume tai padaryti (pradėti derybas) dabar, nes pasitikėjimas mumis jau kelia abejonių“, – sakė O. Varhelyi bendroje spaudos konferencijoje su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama.
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 27 narių Europos Sąjunga paspartino naujų narių priėmimo procesą.
ES lyderiai 2020 metais uždegė žalią šviesą Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystės derybų pradžiai, tačiau jų data nebuvo paskirta. Kadangi abiejų šalių siekiai yra susiję, o stojimo deryboms pradėti reikia vienbalsio ES šalių pritarimo, Bulgarijos veto neleidžia judėti į priekį abiem.
Pasak E. Ramos, Albanija gali viena siekti pradėti derybas dėl narystės ES.
Tačiau ketvirtadienį Albanijos premjeras pareiškė, kad jo šalis palauks iki birželio, o tik tada „keis mūsų kursą, nelaukdama Bulgarijos neribotą laiką“.
Narystė ES yra laikoma paskata siekti demokratinių, politinių ir ekonominių reformų Balkanų šalyse.
Į ES siekiančios įstoti šešios Vakarų Balkanų valstybės – Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra skirtinguose šio proceso etapuose.
